Atleidimas iš darbo

Advokatas Klaipėdoje
(8-622) 14507
Gediminas Pocius

Ieškovė prašė panaikinti jai skirtas drausmines nuobaudas – papeikimą bei atleidimą iš darbo ir priteisti VDU.

Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ieškovės padarytų darbo drausmės pažeidimų turinio, jų savarankiškai neįvertino, o tik apsiribojo apibendrinančia išvada, kad atsakovė, taikydama drausminę atsakomybę bei parinkdama nuobaudos rūšį, nepažeidė proporcingumo principo, atsižvelgė į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojos kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotoja dirbo anksčiau, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė. Neatskleidus darbo drausmės pažeidimo turinio, nėra galimybės spręsti dėl pažeidimo buvimo bei jo sunkumo laipsnio, taip pat ir pasakyti dėl taikytos drausminės nuobaudos adekvatumo padarytam pažeidimui, jos parinkimo kriterijų. Teismas pažymėjo, kad vertinant paskirtos drausminės nuobaudos atitiktį DK įtvirtintiems kriterijams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ar pats darbdavys tokias pat aplinkybes, sudarančias drausmės pažeidimo sudėtį, vertina vienodai, nes drausminių nuobaudų už analogišką pažeidimą griežtumo skirtumas (vienu atveju skirta švelniausia, o kitu – griežčiausia įstatyme nustatyta drausminė nuobauda) sudaro pagrindą spręsti, kad ginčo darbo drausmės pažeidimas įvertintas neadekvačiai, pažeidžiant DK 238 str. nurodytus nuobaudos parinkimo kriterijus.

Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl to darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį šiuo pagrindu, privalo laikytis visų DK XVI skyriuje nustatytų drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 136 straipsnio 4 dalis), tarp jų ir DK 238 straipsnio, reglamentuojančio drausminės nuobaudos parinkimo kriterijus, reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2004; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2004; 2009 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2010; 2010 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010; kt.).

DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Pakartotinio darbo drausmės pažeidimo nustatymas savaime nereiškia, kad darbuotojui dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Darbdavys, nustatęs, kad darbuotojas, turintis galiojančią drausminę nuobaudą, vėl pažeidė darbo drausmę, kiekvienu konkrečiu atveju turi svarstyti, kokią iš DK 237 straipsnio 1 dalyje išvardytų drausminių nuobaudų parinkti, atsižvelgdamas į DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus, ir parinkti kaip galima adekvačią drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad, vertinant paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumą padaryto pažeidimo sunkumui, atsižvelgtina į aplinkybes, kuriomis nuobauda buvo paskirta, t. y. ar nubaudimo apskritai ir parinktos nuobaudos griežtumo nelėmė nesusijusios su darbo drausmės pažeidimu aplinkybės, pavyzdžiui, darbdavio administracijos ir darbuotojo nesutarimai dėl darbo organizavimo, darbuotojo pareikštos kritikos, dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, kreipimosi į valstybės institucijas dėl, darbuotojo nuomone, darbdavio padarytų teisės pažeidimų, kt. Byloje nustačius, kad nurodyto pobūdžio aplinkybės, galėjusios lemti konkrečios drausminės nuobaudos skyrimą, egzistavo, būtina padidinti dėmesį vertinant, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina įstatyme nustatytą pagrindą skirti atitinkamo griežtumo drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2012; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566-706/2015).


Ginčų Sprendimas
(8-622) 14507
Gediminas Pocius