Atlygintinos paslaugos

Byloje sprendžiama dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarties.

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo skolos. Ieškovė nurodė, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkikas su puspriekabe, priklausantys atsakovui įvažiavo į griovį ir nuvirto. Kadangi įvykis buvo registruotas policijoje, avarijai likviduoti buvo iškviesta techninė pagalba, kuri šios avarijos šalinimui persamdė kita įmonė. Vykdant eismo įvykio padarinių šalinimo darbus, ieškovė panaudojo specialią įrangą. Užsakymas pilnai įvykdytas. Pagalbą teikiančios įmonės darbuotojams atvykus šalinti eismo įvykio padarinių, eismo įvykio vietoje buvo eismo įvykio dalyvio tėvas, su kuriuo žodžiu buvo aptartos darbų apimtys ir darbų kainos. Buvo atskirai paaiškinta, kad sąskaita už avarijos šalinimo darbus, nepaisant to, kad iškvietė policija, bus išrašyta būtent avarijos dalyviui, o už transportavimą į saugojimo aikštelę ir sąstato saugojimo paslaugas jam reikės atsiskaityti su pagalbą suteikusia įmone, kuri šias paslaugas teikia pagal sutartį su policijos komisariatu. Su tuo sutiko įvykio vietoje buvęs avarijos dalyvio tėvas.

CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu; pagal atlygintinų paslaugų sutartį teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/201826 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką); CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką); kilus ginčui dėl atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių egzistavimo, į bylos įrodinėjimo dalyką įeina šių sąlygų nustatymas: 1) šalių valia sukurti tarpusavio paslaugų teikimo santykius, 2) suteikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) ar kitokių paslaugų rūšis, 3) atlyginimo už šias paslaugas dydis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 66 punktą).

Remiantis CK 1.64 straipsnio1, 2 dalimis, sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma; asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, kurie atsiskleidžia vertinant šalių elgesio motyvus ir tikslus, derybas dėl sutarties sudarymo, šalių subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, tolesnį šalių elgesį, aplinkybes, buvusias sutarties sudarymo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).