Draudimas perleisti reikalavimą

Advokatas Klaipėdoje
(8-622) 14507
Gediminas Pocius

Byloje sprendžiama dėl sandorių negaliojimą reglamentuojančių nuostatų taikymo sutarties sąlygai, kurioje nustatytas draudimas perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 31 100 Eur skolos, 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo, kaip atsakovės subrangovė, atliko statybos darbus objekte. 2016 metų birželio–liepos mėnesiais ieškovė, kaip trečiojo asmens subrangovė, tame pačiame objekte atliko darbus, kuriuos trečiasis asmuo turėjo perduoti atsakovei. Trečiasis asmuo liko skolinga ieškovei už atliktus darbus, todėl, siekdama sumažinti skolą, ji sudarė su ieškove 2016 m. liepos 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartį (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria perleido ieškovei 31 100 Eur reikalavimo teisę į atsakovę. Nors 2016 m. lapkričio 7 d. raštu atsakovė buvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą, ji neatsiskaitė su ieškove.

Pagal CK 6.224 straipsnį sutartis ar jos sąlyga gali būti pripažinti negaliojančia CK pirmosios knygos nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais,taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

Sutartis gali būti pripažinta niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu tuomet, kai ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; kt.).

Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

Sandorių negaliojimo institutas taikytinas tuo atveju, kai sprendžiama, ar sutartis sudaryta teisėtai. Atitinkamai, taikant CK 1.80 straipsnio 1 dalį, sprendžiama, ar sutarties sudarymas joje šalių sutartomis sąlygomis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Teisėtai sudarytos sutarties vykdymas (neįvykdymas, netinkamas vykdymas) iš principo negali prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms. Tai, kad sutartis vykdoma nesilaikant jos teisėtų sąlygų, reiškia sutarties pažeidimą, bet ne sandorio negaliojimą. Taigi sandorių negaliojimo institutas negali būti taikomas sutarties pažeidimo atveju, nes tai neatitiktų sandorių negaliojimo paskirties.


Ginčų Sprendimas
(8-622) 14507
Gediminas Pocius