Jungtinė veikla

Advokatas Klaipėdoje
(8-622) 14507
Gediminas Pocius

Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių jungtinę veiklą.

Ieškovas nurodė, kad tarp 2016 m. vasario 13 d. mirusio atsakovės sūnaus V. B. ir atsakovų buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, todėl atsakovai yra solidariai atsakingi už mirusio V. B. skolos grąžinimą ieškovui. Jungtinės veiklos sutarties sudarymą patvirtina tai, jog atsakovai V. B. išdavė įgaliojimą, juo suteikė V. B. teisę valdyti, naudoti jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, o V. B. su UAB „Sampo bankas“ (teisių perėmėjas „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas) sudarė kredito sutartį, kuria jam buvo suteiktas kreditas apartamentų statybai šiame sklype, o už įsipareigojimų tinkamą įvykdymą buvo įkeistas minėtas žemės sklypas. Šiam kreditui grąžinti ieškovas suteikė V. B. dvi paskolas (600 000 Eur ir 900 000 Eur). Laiduodami pinigų grąžinimą atsakovai 2013 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė paprastąjį 1 605 000 Eur sumos neprotestuotiną vekselį. Gautus iš ieškovo pinigus V. B. panaudojo banko kreditui grąžinti, todėl bankas sutiko išregistruoti žemės sklypo hipoteką.

Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimą atsakovams dėl 1 605 000 Eur skolos, suteiktos V. B., priteisimo grindė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniais santykiais, susiklosčiusiais, ieškovo teigimu, tarp atsakovų ir V. B.. Ieškovo nuomone, šiuos atsakovų ir atsakovės sūnaus V. B. teisinius santykius patvirtina, be kita ko, prašomų priteisti pinigų panaudojimas atsakovams priklausančių apartamentų statybai (banko V. B. suteiktam kreditui statybos finansavimui grąžinti; žemės sklypo, ant kurio pastatyti minėti apartamentai, hipotekai išregistruoti); atsakovų ir V. B. ilgalaikiai šeimos verslo santykiai; atsakovų V. B. suteikti įgaliojimai veikti atsakovų vardu ir disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu; atsakovų ir V. B. bendrai vykdoma ūkinė komercinė veikla nuomojant apartamentus.

Taip pat ieškovas prašė, teismui nepripažinus, jog tarp atsakovų ir V. B. susiklostė jungtinės veiklos santykiai, priteisti iš atsakovų atitinkamą nuostolių atlyginimą dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes ieškovo V. B. suteiktos paskolos buvo skirtos dengti kreditui, kuris buvo panaudotas atsakovams priklausančiam turtui įgyti.

Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

Įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).


Ginčų Sprendimas
(8-622) 14507
Gediminas Pocius