Naudoto automobilio pirkimas

Advokatas Klaipėdoje
(8-622) 14507
Gediminas Pocius

Ieškovas prašė nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovų sumokėtus pinigus ir įpareigoti juos pasiimti automobilį.

Teismas nurodė, kad ieškovas įsigijo Lietuvoje nepopuliaraus modelio dešimties metų naudotą automobilį, todėl kaip apdairus ir protingas žmogus turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Nors pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą (už parduodamo daikto kokybę atsakingas pardavėjas), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ieškovo nerūpestingas elgesys – siūlymo patikrinti perkamą automobilį jais prekiaujančioje įmonėje atsisakymas – reikšmingas sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodytinumo faktą CK 6.327 str. 3 d. nuostatų kontekste, ir šiuo atveju leido teismams padaryti pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad jam buvo perduotas netinkamos kokybės automobilis. Sutartis gali būti nutraukiama tik nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, jog jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui. Kadangi nagrinėjamu atveju automobiliui buvo atlikti techninės priežiūros darbai, remontas, pakeistos detalės ir kt., buvo visiškai išardytas automobilio variklis, ir šių darbų atlikimas su atsakovais derintas nebuvo, t.y. ieškovas nusprendė pašalinti automobilio trūkumus ir neprašė atsakovų atlyginti patirtų remonto išlaidų, nesvarstė alternatyvių teisių gynimo būdų, kuriuos nustato CK 6.334 str. 1 dalies 1–3 p., bei neįrodė, jog automobilio trūkumų pašalinti neįmanoma, automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas būtų neproporcinga jo teisių gynimo priemonė.

Šalių ginčas dėl prekės (automobilio) kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009, kt.).

Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą.


Ginčų Sprendimas
(8-622) 14507
Gediminas Pocius