Nepagrįstas praturtėjimas

Advokatas Klaipėdoje
(8-622) 14507
Gediminas Pocius

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepagrįstai gautų lėšų priteisimo pagrindus bei šalies teisę pasirinkti pažeistų civilinių teisių gynimo būdą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė teismo priteisti jai iš atsakovės „AS Reverta“ 3754,89 Eur nepagrįstai gautų lėšų, iš atsakovės AB „Luminor Bank“– 22 687,99 Eur nepagrįstai gautų lėšų, iš abiejų atsakovių 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 2 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą LUAB ,,Rūmas“ ir patvirtino 26 442,88 Eur ieškovės antros eilės reikalavimą, kuris sudarė 0,19 proc. visų patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Dėl santykinai nedidelio reikalavimo nei ieškovė, nei kiti antros eilės kreditoriai nebuvo įtraukti į kreditorių komiteto sudėtį, todėl tik iš pajamų bei išlaidų suvestinės sužinojo, kad administravimo išlaidoms buvo skirta 212 188 Eur, kurių didžioji dalis (157 698 Eur) buvo apmokėta iš neįkeisto turto pardavimo pajamų, tačiau, atsižvelgiant į įkeisto ir neįkeisto turto proporcijas, neįkeisto turto sąskaita turėjo būti apmokėta tik 11 734 Eur administravimo išlaidų.

CK 6.237 straipsnyje nustatyta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nurodant, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.

Nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo laikoma ne tik atvejis, kai absoliučiai nėra teisinio pagrindo ir, nepaisant to, asmuo nepagrįstai, nesąžiningai gauna tiesioginės turtinės naudos, bet ir toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau, nei turėtų pagal teisinį pagrindą, t. y. teismo patvirtintą kreditoriaus reikalavimą. Tokiu atveju suma, gauta didesnė, negu priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008).

Kasacinis teismas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo yra suformavęs teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką. Iš nuoseklios kasacinio teismo praktikos matyti, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai; kai turtas gautas sandorio pagrindu, jo išreikalavimui visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas, o CK taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai – jeigu restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2016 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016 41 punktą; 2016 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016 15 punktą; 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-313/2017 31 punktą; 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018 42 punktą ir kt.).

Pagal CK 6.237 straipsnį nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas, jei to asmens teisių negalima apginti kitais daiktinės teisės ar prievolių teisės gynimo būdais, t. y. reiškiant daiktine teise grindžiamus reikalavimus arba reikalavimus dėl sutarties vykdymo ar jos pažeidimo, dėl žalos atlyginimo ir pan. Šis kriterijus atskleidžia, kaip turi būti kvalifikuojami teisiniai santykiai tarp ginčo šalių, t. y. asmens, kuris yra netekęs turto, ir to asmens, kuris yra jį įgijęs. Tačiau pagal šį kriterijų nereikalaujama ištirti ir vertinti, ar kreditorius turi teisę ir galimybę ginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį trečiajam asmeniui, t. y. ne turtą įgijusiajam. Tokiais asmenimis būtų, pavyzdžiui, atlikęs neteisėtus veiksmus, neįvykdęs savo pareigų, netinkamai įvykdęs įstatymo ar sutarties reikalavimus. Jeigu toks asmuo atliko neteisėtus veiksmus, o iš to naudos turėjo kitas asmuo, nes jis įgijo turtą, tai dėl neteisėtų veiksmų turto netekęs asmuo įgyja teisę reikšti reikalavimą dėl nepagrįsto neteisėto praturtėjimo tam asmeniui, kuris turi naudos nukentėjusiojo sąskaita. Ta aplinkybė, kad nuostolių patyręs asmuo gali turėti teisę reikšti reikalavimą kitiems asmenims, pvz., atlikusiems neteisėtus veiksmus, padariusiems žalos, pažeidusiems sutartį, nepanaikina nuostolius patyrusio asmens teisės reikšti reikalavimą naudos turėtojui.


Ginčų Sprendimas
(8-622) 14507
Gediminas Pocius