Nesąžininga konkurencija

Civilinėje byloje sprendžiama dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo.

Ieškovė atsakovo atliktus nesąžiningus veiksmus grindė fiduciarinių pareigų pažeidimu, nurodė, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovas, veikė pažeisdamas sąžiningumo ir protingumo kriterijus, buvo nelojalus juridiniam asmeniui, neišvengė interesų konflikto. Ieškovė neteisėtais atsakovo veiksmais laikė jo iniciatyva įvykdytą ieškovės veiklos perkėlimą į konkuruojančius ūkio subjektus (konkuruojančio verslo subjekto įsteigimą ieškovės patalpose, perėjimą dirbti į šį subjektą, dalies darbuotojų įdarbinimą, naudojimąsi ieškovės resursais bei turima informacija apie klientus, taip pat dalies veiklos bei darbo išteklių perkėlimą į dar vieną konkuruojantį subjektą), nesiekiant gelbėti į sunkią finansinę padėtį patekusios įmonės ir sudarant galimybes minėtoms bendrovėms nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita. Jei ne atsakovo aktyvūs nesąžiningi veiksmai, ieškovė nebūtų patyrusi žalos dėl nesąžiningos konkurencijos, t. y. konkuruojančių ūkio subjektų gautos pajamos ir pelnas būtų likusios pas ieškovę. Ieškovė šių faktinių aplinkybių buvimą laiko pakankamu pagrindu konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų bei ieškovės patirtų nuostolių.

Ieškovė atsakovės civilinę atsakomybę kildino iš jos dalyvavimo perkeliant ieškovės verslą į konkuruojančius ūkio subjektus, pasinaudojant turima informacija, perviliojant ieškovės klientus, atliekant nesąžiningos konkurencijos veiksmus, lėmusius žalos ieškovei padarymą.

Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019, 31 punktas).