Nesąžiningos sutarties sąlygos

Advokatas Klaipėdoje
(8-622) 14507
Gediminas Pocius

Byloje sprendžiama transporto priemonės draudimo sutarties sąlygų atitikties sąžiningumo reikalavimams, kai sutartis sudaroma su vartotoju, ir draudimo išmokos mažinimą dėl draudžiamojo įvykio, t. y. transporto priemonės vagystės, kai draudėjas nesilaikė draudimo taisyklėse nustatytos pareigos nepalikti transporto priemonėje jos registracijos liudijimo.

Transporto priemonės draudimo sutartis, tenkinanti nustatytus požymius, t. y. pagal sutarties šalių (subjektų) specifiką bei tikslus, gali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis (CK 6.2281 straipsnis), todėl jai taikomi atitinkami sutarčių aiškinimo ir silpnesniosios sutarties šalies apsaugos standartai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) bei nesąžiningų sutarčių sąlygų kontrolę reglamentuojančios normos, kai transporto priemonės draudimo sutartyje yra individualiai neaptartų sąlygų (CK 6.2284 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytą transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią ieškovas kasko draudimu apdraudė savo automobilį, kaip vartojimo sutartį kvalifikavo pirmosios instancijos teismas. Nei apeliacinės instancijos teisme, nei kasaciniame teisme dėl to klausimas nebuvo keliamas, taigi, ginčo dėl to nėra. Tais atvejais, kai sutartis kvalifikuota kaip vartojimo, teismas turi pareigą jos sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis).

Ieškovas ginčija atsakovės sprendimą mažinti draudimo išmoką, kurį ši grindžia Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 4.2.3 punkto nuostata, pagal kurią transporto priemonės vagystės atveju, jeigu šioje transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės dokumentai (nagrinėjamu atveju – transporto priemonės registracijos liudijimas), draudimo išmoka mažinama 50 procentų. Taip pat ieškovas ginčija Draudimo taisyklių 7.1.9 f punkto nuostatą, pagal kurią transporto priemonėje sumontuotos vaiko saugos kėdutės sugadinimo, sunaikinimo ar netekimo atveju draudimo išmoka negali viršyti 150 Eur. Kartu ieškovas prašo šias Sutarties (Draudimo taisyklių) sąlygas pripažinti nesąžiningomis.

Remiantis CK 6.987 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudimo sutarties samprata, minėta sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga – įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1475 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 11 dalis). Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-313/2016, 18 punktas).

Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, draudimo sutarties sąlygas nulemia rizika, jos pobūdis. Įvertinti, ar rizika yra draudžiama, bei nustatyti rizikos draudimo sąlygas yra draudiko teisė (Draudimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalis (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-722 redakcija), CK 6.994 straipsnis). Su draudimo rizika susijusios sąlygos yra draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius apibrėžiančios sąlygos. Draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas su draudimo rizika priežastiniu ryšiu susijęs atsitikimas, kuriam įvykus ir esant draudimo interesui (Draudimo įstatymo (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1475 redakcija) 2 straipsnio 14 dalis) atsiranda draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką. Draudimo rizika – tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui (Draudimo įstatymo (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1475 redakcija) 2 straipsnio 20 dalis). Tuo tarpu draudžiamasis įvykis yra tos tikimybės, pavojaus realizavimasis tikrovėje. Draudimo rizika, lemdama draudimo sąlygas, daro įtaką ne tik draudžiamiesiems ir nedraudžiamiesiems įvykiams, bet gali nulemti ir draudimo apsaugos išlygas.


Ginčų Sprendimas
(8-622) 14507
Gediminas Pocius