Vežėjo patirtų nuostolių atlyginimas

Advokato Paslaugos
(8-622) 14507
Gediminas Pocius

Byloje sprendžiamas ginčas dėl sprendimų panaikinimo ir piniginių išmokų priteisimo.

Ieškovė prašė priteisti iš savivaldybės administracijos jai, kaip vežėjai, patirtus nuostolius, susidariusius dėl visuomenei būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo.

Teismas nurodė, kad šalių susitarime, kuriuo ieškovė įsipareigojo vežti keleivius atitinkamu maršrutu, o atsakovė – atlyginti ieškovei negautas pajamas dėl keleiviams teikiamų važiavimo lengvatų, šalys neaptarė duomenų apie keleivių srautus pateikimo būdo ir formos, todėl ieškovės pasirinktas duomenų pateikimo būdas yra tinkamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nereiškė dėl to jokių pretenzijų. Kadangi ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovei kilo pareiga atsiskaityti pagal susitarimą. Būtent atsakovė – savivaldybės administracija rengė susitarimo projektą, todėl ji, turėdama pareigą organizuoti viešųjų paslaugų teikimą, turėjo užtikrinti tinkamą sutarties ir susitarimo vykdymą, inicijuoti sutarties ir susitarimo pakeitimus, jų nutraukimą, tačiau buvo gana pasyvi ir laiku nesiėmė sprendimų.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu.Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys.


Ginčų Sprendimas
(8-622) 14507
Gediminas Pocius