Prekės ženklas

Advokatas Klaipėdoje
(8-622) 14507
Gediminas Pocius

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių prekių ženklo registracijos pripažinimą negaliojančia ir panaikinimą, reikalavimus juridinio asmens pavadinimui, domeno vardo panaikinimą ar perdavimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė reikalavimą panaikinti atsakovo prekių ženklo registracijos dalį PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies pagrindu grindė tuo, kad nors atsakovo prekių ženklas registruotas 41 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją ,,švietimas, mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla“, tačiau realiai naudojamas tik sukarinto laisvalaikio pramogoms, o kitoms paslaugoms žymėti per paskutinius 5 m. prekių ženklas nebuvo naudojamas.

PŽĮ (Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo) 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas nesąžiningų ketinimų.

Nesąžiningumas nėra preziumuojamas. Vertindamas nesąžiningumą, teismas turi atsižvelgti į visus nagrinėjamai bylai būdingus svarbius veiksnius, esančius žymens įregistravimo kaip prekių ženklo paraiškos pateikimo momentu, be kita ko, į: 1) tai, kad pareiškėjas žino ar turi žinoti, jog trečiasis asmuo bent vienoje valstybėje narėje naudoja tapatų ar su prašomu įregistruoti žymeniu galimą supainioti panašų žymenį tapačioms ar panašioms prekėms; 2) pareiškėjo ketinimą užkirsti kelią šiam trečiajam asmeniui toliau naudoti šį žymenį; 3) teisinės apsaugos, kuri naudojama trečiojo asmens žymeniui ir prašomam įregistruoti žymeniui, laipsnį (Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 11 d. prejudicinis sprendimas byloje Chocoladefabriken Lindt and Sprüngli AG prieš Franz Hauswirth GmbH.,C-529/07).

Norint įrodyti prekių ženklo registracijos paraišką pateikusio asmens nesąžiningumą, reikia atsižvelgti į visus svarbius bylos veiksnius, esančius registracijos paraiškos pateikimo momentu. Aplinkybės, kad šią paraišką pateikęs asmuo žino arba turi žinoti, jog paraiškos pateikimo momentu trečiasis asmuo užsienyje naudoja prekių ženklą, kurį galima supainioti su prašomu įregistruoti prekių ženklu, savaime nepakanka paraišką pateikusio asmens nesąžiningumui, kaip jis suprantamas pagal minėtą nuostatą, įrodyti (Teisingumo Teismo 2013 m. birželio 27 d. prejudicinis sprendimas byloje Malaysia Dairy Industries Pte. Ltd prieš Ankenaevnet for Patenter og Varemaerker, C-320/12).

Pažymėtina, kad pagrindas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl nesąžiningų ketinimų yra išimtinio pobūdžio (lot. ultima ratio) priemonė, siekiant apginti kito asmens teises į atitinkamą prekių ženklą ar naudojamą žymenį. Šis prekių ženklų teisėje įtvirtintas kitų asmenų teisių į prekių ženklus ar žymenis apsaugos instrumentas nėra skirtas visiems tiems atvejams tarsi „padengti“ ir „apimti“, kai dėl vienų ar kitų priežasčių ginčijamojo prekių ženklo negaliojimui netaikytini kiti PŽĮ 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ženklo registracijos negaliojimo pagrindai. Priešinga situacija reikštų tai, kad įstatyme nustatytas prekių ženklų registracijos negaliojimo pagrindų sąrašas iš baigtinio faktiškai taptų nebaigtinis, ir asmenys, registruodami prekių ženklus, negalėtų prognozuoti teisinių savo veiksmų pasekmių, t. y. kokiu pagrindu ir dėl kokių aplinkybių jo ženklo registracija galėtų būti ginčijama kitų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016 30 punktą ir šiame punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Minėta, kad, siekiant įvertinti nesąžiningumo buvimą, reikia atsižvelgti į pareiškėjo ketinimą paraiškos pateikimo momentu. Tai, inter alia (be kita ko), susiję su aplinkybe, kad ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia, skirtingai nuo ženklo registracijos panaikinimo, reiškia negaliojimą ab initio (nuo pat pradžių). Pareiškėjo ketinimas konkrečiu momentu yra subjektyvus elementas, kurį reikia nustatyti remiantis objektyviomis nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis. Kaip yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, vertinant nesąžiningus ketinimus, svarbu užtikrinti tinkamą subjektyvaus ir objektyvaus elementų simbiozę (žr., pvz., anksčiau minėtą Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą byloje Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli AG; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2009; 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/201632 punktą). 


Ginčų Sprendimas
(8-622) 14507
Gediminas Pocius