Santuokoje įgytas turtas

Civilinėje byloje sprendžiama dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti registruotą santuoką dėl atsakovės kaltės ir kt. klausimų bei pripažinti gyvenamąjį namą jo asmenine nuosavybe. Atsakovė pateikė priešieškinį. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio bei santuokoje įgyto turto padalijimo.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad žemės sklypą jis įgijo iki santuokos, o gyvenamąjį namą, pastatą – ūkio pastatą, pastatė santuokoje su atsakove už jam artimųjų statyboms dovanotas lėšas. Atsakovė prisidėjo kasdiene buitimi, augino vaikus.

Teismas nustatė, kad ieškovo vardu yra registruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, pastatą – ūkio pastatą. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, t. y. lėšų dovanojimą patvirtinančias sutartis, kad jam artimieji padovanojo pinigų namo statybai. Atsakovė patvirtino, kad prie namo statybos savo asmeninėmis lėšomis neprisidėjo, jos pinigai buvo skirti šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Tuo remdamasis teismas darė išvadą, kad santuokoje su atsakove įgytas turtas yra faktiškai sukurtas iš atsakovui dovanotų lėšų, todėl yra pagrindas pripažinti ginčo turtą asmenine ieškovo nuosavybe, nepriteisiant atsakovei kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija yra nuginčijama, tačiau šią prezumpciją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 20 punktas).

CK 3.88 straipsnis vertintinas kaip norma, kuri detalizuoja bendrąją normą, kad visas turtas, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Ši norma taip pat nustato, kad turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neturi reikšmės, kieno vardu jis įgytas – vieno ar abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ginčo turtas – nebaigtas statyti gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas – įgytas statybos būdu, sukuriant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas) po santuokos sudarymo, todėl šiam turtui taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Šalių santuokos metu pastatytas nekilnojamasis turtas viešame registre registruotas ieškovo vardu.

Ieškovas nurodė, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas nėra registruoti viešame registre bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, registruoti jo vardu ir laikytini jo asmenine nuosavybe.

CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tam, kad viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 19 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą registravimą, taip pat nustatyta, kad registre savininkais turi būti nurodyti abu sutuoktiniai tuo atveju, kai registruojama bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (19 straipsnis 1 dalis). Šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas – dokumente, kurio pagrindu registre registruojama bendrosios jungtinės nuosavybės teisė, turi būti nurodyta, kad daiktas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jeigu dokumente tai nenurodyta, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į tą daiktą gali būti registruojama abiejų sutuoktinių rašytiniu prašymu.