Solidarioji prievolė

Advokatas Klaipėdoje
(8-622) 14507
Gediminas Pocius

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės skolą, išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu. Ieškovė nurodė, kad su atsakove sudarė paslaugų sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovei bei tretiesiems asmenims teikti ekspedijavimo paslaugas, o atsakovė bei tretieji asmenys įsipareigojo patiekti krovinius sutartyje nustatyta tvarka bei sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas. Trečiasis asmuo už ieškovės paslaugas nesumokėjo. Iš paslaugų sutarties kylančias pareigas atsakovė bei tretieji asmenys įsipareigojo vykdyti bendrai, todėl skolą privalo sumokėti atsakovė.

CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad solidarioji prievolė nėra preziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Tai reiškia, kad galioja priešinga prezumpcija, jog prievolė yra dalinė, jeigu neįrodyta priešingai. Šią prezumpciją gali paneigti įstatymas ar šalių susitarimas, nustatantis, kad prievolė yra ne dalinė, bet solidarioji. Vadinasi, asmuo, kuris remiasi solidariąja prievole, turi nurodyti konkrečią teisės normą, reglamentuojančią tokią prievolę, arba įrodyti esant šalių susitarimą dėl solidariosios atsakomybės taikymo.

Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011 ir 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 32 punktą bei šiose nutartyse nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Tinkamas sutarties teisinis kvalifikavimas yra lemiantis sprendžiant, ar galios klientų solidariosios atsakomybės prezumpcija pagal CK 6.720 straipsnio 7 dalį. CK 6.716 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio skyriaus normų nustatytos taisyklės (XXXV skyrius) taikomos teikiant audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo ar kitokias atlygintinas paslaugas, išskyrus paslaugas, teikiamas pagal šios knygos XXXIII, XXXIV, XXXVI, XXXVIII, XL, XLI, XLII, XLIV, XLVI, XLVII, L skyriuose nustatytas taisykles. Ekspedicijos sutartis būtent patenka prie išimčių, nes yra reglamentuota CK šeštosios knygos XLI skyriuje, todėl jai netaikomos bendrosios atlygintinų paslaugų taisyklės. Todėl darytina išvada, kad ieškovės nurodytu teisiniu pagrindu negali būti taikoma ir solidarioji atsakomybė pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją.

Kiekviena sutartis, iš kurios kyla teisminis ginčas, teismo aiškinama ir teisiškai kvalifikuojama pagal jos turinio sąlygas. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-219/2015ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-219/2015).


Ginčų Sprendimas
(8-622) 14507
Gediminas Pocius