Statybos dalyvių atsakomybė

Advokatas Klaipėdoje
(8-622) 14507
Gediminas Pocius

Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių statybos dalyvių atsakomybę ir užsakovo teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą, kai vartojimo rangos atveju darbai atlikti nukrypstant nuo statybos techninio projekto, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovai prašė nutraukti su atsakove sudarytą rangos (darbų pirkimo) sutartį; priteisti iš atsakovės ieškovams  būsimų nuostolių atlyginimą už rangos darbų defektų šalinimą.

Tarp šalių.buvo sudaryta rangos (darbų pirkimo) sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos ir su ja susijusius darbus, nurodytus rangovo parengtoje sąmatoje, užsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ant užsakovo pastatytų pamatų.

Ieškovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 3 dalimi, pasirinko, jog jų, kaip užsakovų, pažeistos teisės būtų ginamos nutraukiant rangos sutartį ir priteisiant jiems dėl rangos darbų defektų šalinimo patirsimų nuostolių, kaip ieškovų būsimų išlaidų, atlyginimą. Ieškovai nurodė, kad tarp jų ir atsakovės susiklosčiusiems rangos santykiams turi būti taikomos vartojimo, vartojimo pirkimo–pardavimo ir vartojimo rangos sutarčių taisyklės, nes pagal šalių pasirašytą rangos darbų sutartį atsakovė, kuri verčiasi statybos verslu, įsipareigojo pagal ieškovų, kaip fizinių asmenų (vartotojų), užsakymą atlikti statybos darbus, skirtus buitiniams ir asmeniniams užsakovų poreikiams tenkinti, t. y. atlikti gyvenamojo namo statybos darbus.

Atsakovė, pasirašydama rangos sutartį, turėjo atlikti pareigas, įtvirtintas CK 6.684 straipsnyje bei kituose imperatyviai reguliuojančiuose statybos procesą teisės aktuose, tarp jų – Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, statybos techniniuose reglamentuose (toliau – STR). Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad rangovas turi vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą.

Nagrinėjamoje byloje statybos rangos šalis – užsakovas – buvo fizinis asmuo, o rangovas – juridinis asmuo (verslininkas). Taigi byloje aptariama sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Statybos rangos sutarties objektas (gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos ir kitų susijusių darbų atlikimas) suponuoja, jog statybos rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginčo statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį.

Vartojimo statybos rangos sutartis gali būti apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas, besiverčiantis statybos verslu, įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo fizinio asmens užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, skirtus vartojimo ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti jų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Šios sutarties pagrindu tarp šalių susiklosto teisiniai santykiai, kuriems įtaką turi statybos proceso specifika, vartojimo rangos institutas ir kurių neapima bendrųjų rangos sutarties nuostatų teisinis reguliavimas (pvz., CK 6.698 straipsnyje nustatyti prailginti garantiniai terminai statybos rangos rezultatui pasiekti). Taigi CK XXXIII skyriaus, reglamentuojančio rangą, 1–3 skirsnių „Bendrosios nuostatos“, „Vartojimo ranga“ ir „Statybos ranga“ normos atskirai nėra pakankamos vartojimo statybos rangos sutarties santykiams reglamentuoti. Be to, statybos veiklai nustatytos imperatyviosios viešosios teisės normos taikomos nepaisant to, kokios paskirties – verslo ar buitinės – yra statomas objektas.

Rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).


Ginčų Sprendimas
(8-622) 14507
Gediminas Pocius