Statybos darbai

Advokatas Klaipėdoje
(8-622) 14507
Gediminas Pocius

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl rangos ir pavedimo teisinius santykius, sutartinių santykių aiškinimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Ieškovai prašė priteisti solidariai iš atsakovų 74 603,52 Eur skolos ieškovo naudai ir 162 720,16 Eur skolos ieškovės UAB ,,Patikima statyba“ naudai, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovai nurodė, kad 2006 m. gegužės 5 d. atsakovai išdavė ieškovui notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą, galiojantį iki 2010 m. gegužės 5 d., kuriuo jie įgaliojo šį ieškovą vykdyti pastatų statybos darbus pagal suderintą projektą atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame 0,0988 ha žemės sklype, taip pat atlikti kitus tam reikalingus veiksmus, sudaryti sutartis ir pan. 2007 m. sausio 5 d. ieškovas (užsakovas) ir ieškovė UAB ,,Patikima statyba“ sudarė statybos darbų sutartį, pagal kurią ieškovė UAB ,,Patikima statyba“ įsipareigojo savo lėšomis pastatyti gyvenamąjį namą atsakovams priklausančiame žemės sklype. Tam tikriems statybos darbams atlikti ieškovė UAB ,,Patikima statyba“ sudarė sutartis su UAB ,,Jurgstata“.

Ieškovai tinkamai ir kokybiškai atliko jiems pavestus darbus, t. y. pastatė gyvenamąjį namą ir garažą; atsakovai nereiškė pretenzijų ar priekaištų dėl kokybės ar kitų aplinkybių; 2010 m. kovo 15 d. aktu statiniai pripažinti tinkamais naudoti ir įregistruoti VĮ Registrų centre atsakovų nuosavybės teise. Ieškovai nurodė, kad objekte esančių statinių statybos darbai buvo vykdomi iš jų lėšų, šias turėjo atlyginti atsakovai, tačiau dėl sunkios finansinės padėties jiems buvo atidėtas atliktų darbų ir patirtų išlaidų apmokėjimo terminas. Taigi atsakovai turi pareigą sumokėti ieškovams už atliktus darbus ir pastatytus statinius.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012, 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą; kt.).Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių sutartinius santykius. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Teisiniai santykiai kvalifikuojami byloje nustatytų aplinkybių pagrindu.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Esminės rangos teisinių santykių sąlygos – susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už atliktus darbus.

Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnis). Pavedimo sutarties dalyką sudaro teisiniai veiksmai, susiję su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokie teisiniai veiksmai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Atstovavimo sutarties šalių teisės ir pareigos nustatytos įstatyme ir jų sudarytoje sutartyje, reglamentuojančioje vidinius jų santykius. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam tikrais atvejais vidiniai atstovavimo santykiai gali būti neįforminami atskiru dokumentu, pavyzdžiui, pavedimo sutartimi, tačiau tai nereiškia, kad atstovaujamasis, išduodamas įgaliojimą, nesuformuluoja atstovui pavedimo atlikti tam tikrą funkciją, veiksmą jo vardu ir interesais. Todėl vertinant atstovavimo teisinius santykius svarbiausia yra nustatyti, dėl kokių sąlygų buvo šalys tarpusavyje susitarusios: atstovavimo teisinio santykio galiojimas, atstovavimo teisių apimtis, tikėtini rezultatai ir atlygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611-2017, 21 punktas).


Ginčų Sprendimas
(8-622) 14507
Gediminas Pocius