Sutuoktinių nuosavybė

Civilinėje byloje sprendžiama dėl sutuoktinio pareigos atlyginti kitam sutuoktiniui kreditoriui grąžintos skolos dalį.

Ieškovė prašė teismo šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovei iš atsakovo 1/2 dalį jos grąžinto kredito ir padalyti santuokos metu įgytą turtą.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra viena iš bendrosios nuosavybės rūšių, kuri reiškia, kad sutuoktinių bendro turto nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl abu sutuoktiniai turi lygias teises naudoti, valdyti visą bendrą turtą ir disponuoti juo pagal CK 3.92–3.95 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 3 dalis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008). Be to, bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009).

Vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu. Tais atvejais, kai ūkininko ūkis įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, santuokos nutraukimo byloje privalo būti išspręstas šio turto teisinės priklausomybės klausimas, t. y. ar jis priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, ar abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės arba bendrosios dalinės nuosavybės teise. Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, taip pat CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų nuostatomis, atsakovo (sutuoktinio) vardu įregistruotas ūkininko ūkis pripažintinas šalių bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

Minėta, kad šalių kaip sutuoktinių santykiai nutrūko nuo 2012 m. gegužės mėnesio, atsakovo indėlio tiek į bendrą šeimos gyvenimą, tiek vykdant ūkininko ūkio veiklą nebuvo. Nors ši aplinkybė neteikia pagrindo spręsti, kad iš ūkininko ūkio gautos pajamos, iš kurių buvo grąžinta skola kreditorei, ko neginčijo ir ieškovė, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (nutarties 43 punktas), tačiau nagrinėjamos bylos atveju, sprendžiant dėl bendrosios jungtinės nuosavybės – iš ūkininko ūkio veiklos gautų pajamų dalių, priklausančių sutuoktiniams, dydžio, reikia atsižvelgti į ūkininko ūkio veiklos specifiką, kuriai yra būdingas nuolatinio pobūdžio asmens fizinis darbas (byloje nustatyta, kad ieškovė augino gyvulius), nuo kurio atsakovas faktiškai buvo nusišalinęs. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad iš ūkininko ūkio veiklos nuo 2012 m. gegužės mėnesio gautos pajamos negali būti pripažįstamos kaip priklausančios sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.123 straipsnio 1 dalis; nutarties 44 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinusi tai, kad nuo 2012 m. gegužės mėnesio ieškovei priklausytų didesnė dalis nei atsakovui iš ūkininko ūkio gautų pajamų (nutarties 52 punktas), konkrečiu šios bylos nagrinėjimo atveju konstatuoja, kad yra pagrindas spręsti, jog atsakovas turi pareigą išmokėti ieškovei šios kreditorei grąžintos skolos 1/4 dalį.