Tėvystės nustatymas

Ieškovas pareiškė teisme ieškinį, prašydamas: nustatyti, kad atsakovas nėra nepilnamečio vaiko tėvas; nustatyti, kad ieškovas yra nepilnamečio vaiko tėvas.

Civilinėje byloje sprendžiama dėl: 1) pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti vaiko motinai, kaip atsakovei pagal ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, baudą už neatvykimą į ekspertizės įstaigą atlikti DNR ekspertizės, paskirtos civilinės bylos, pradėtos pagal ieškovo, laikančio save vaiko tėvu, ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, procese; 2) DNR ekspertizės skyrimo, vaiko motinai ir asmeniui, vaiko gimimo įraše įrašytam kaip vaiko tėvui, nesutinkant su tokios ekspertizės skyrimu ir atlikimu, teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl šių asmenų atsisakymo atlikti DNR ekspertizę teisinių padarinių.       

Teismas nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę, pavedė ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertams, įpareigojo ieškovą ir atsakovę atvykti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją, be to, įpareigojo atsakovus pristatyti nepilnametį vaiką į laboratoriją.

Atsakovė teismo nustatytu laiku neatvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją, be to, atsakovai teismo nustatytu laiku nepristatė nepilnamečio vaiko į minėtą laboratoriją.

Visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Kita vertus, ekspertizės išvados nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria gali būti patvirtintas ar paneigtas šis ryšys. CK 3.148 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės nustatymo pagrindus, pirmojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK reglamentuotos įrodymų priemonės. Vadinasi, DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 straipsnio 3 dalis)) įrodymu.

Pažymėtina, kad tiek tarp CK nuostatų, reglamentuojančių tėvystės nustatymo ir tėvystės nuginčijimo institutus, tiek tarp CPK nuostatų, reglamentuojančių tokių bylų nagrinėjimo ypatumus, nėra nuostatų, kurios įtvirtintų priverstinės DNR ekspertizės atlikimo galimybę. Tokių nuostatų nebuvimas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 45 punktas).

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad abu atsakovai – vaiko motina ir asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas – jau atsiliepime į ieškinį išreiškė nesutikimą dėl ekspertizės skyrimo ir nuosekliai laikėsi šios pozicijos iki pat kasacinio skundo pateikimo, todėl, remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis skirti DNR ekspertizę ir vėlesnis reikalavimas vykdyti šią nutartį (pasitelkus procesinės prievartos priemonių taikymą) yra nepagrįsti.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, kai tėvystė negali būti nustatyta DNR tyrimais (teisinėje sistemoje neįtvirtinta priemonių dėl priverstinio tyrimų atlikimo), asmens, siekiančio tėvystės nustatymo, interesai turi būti apsaugomi. Procesinių priemonių priversti tariamą tėvą paklusti teismo nutarčiai (dėl DNR tyrimų atlikimo) stoka atitinka proporcingumo principą tik tada, kai yra nustatytos alternatyvios priemonės, leidžiančios nepriklausomai institucijai greitai išspręsti tėvystės nustatymo klausimą (pvz., 2002 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Mikulić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 53176/99, par. 64).

Pažymėtina, kad tokios alternatyvios priemonės, kokios yra minimos pirmiau nurodytoje EŽTT praktikoje, yra įtvirtintos CK 3.148 straipsnyje ir CPK 389 straipsnyje, kurie reglamentuoja atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmes. Šio teisinio reguliavimo kontekste išskirtini du aspektai: 1) pagrindu nustatyti tėvystę, jeigu yra atsisakoma ekspertizės, gali būti pripažįstami įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kt.; 2) ekspertizės atsisakymas, išreikštas spėjamo vaiko tėvo, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog tokios ekspertizės atsisakymo pasekmės yra pripažįstamos ir EŽTT praktikoje, pagal kurią atsisakymas atlikti DNR tyrimą negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo (2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), tačiau toks atsisakymas gali būti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Canonne prieš Prancūziją, peticijos Nr. 22037/13).