Žalos grėsmė bendrovei

Civilinėje byloje sprendžiama dėl akcininko teisės kreiptis į teismą, reikalaujant uždrausti vykdyti sandorius, kuriais bendrovei galėtų būti padaroma žala, ir jo teisės kreiptis į teismą, ginant akcininkų sutartyje įtvirtintas teises.

Nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais ieškovas (UAB „A“ akcininkas) siekia uždrausti atsakovėms vykdyti tam tikrus sandorius, kuriais cemento tiekimas į Lietuvą organizuojamas ne per UAB „A“. Pasak ieškovo, tokie veiksmai kelia grėsmę UAB „A“ patirti žalą, kartu mažina ieškovo galimybę gauti dividendus, todėl jis kaip akcininkas turi teisę pareikšti išvestinį ieškinį, reikalaudamas uždrausti atlikti veiksmus, keliančius grėsmę bendrovei. Be to, ieškovas nurodo, kad reiškia ir prevencinį ieškinį, nes, atsakovėms pažeidžiant UAB „A“ teises, kartu pažeidžiama jo teisė gauti dividendus.

ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte akcininkui suteikiama neturtinė teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią įstatymo normą, nurodyta, kad joje įtvirtintas išvestinis akcininko ieškinys, t. y. bendrovės naudai pareikštas akcininko ieškinys tretiesiems asmenims. Tokiu ieškiniu siekiama suteikti akcininkui locus standi ginti bendrovę nuo netinkamo jos valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013).

Remiantis ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir teismų praktika, toks ieškinys gali būti pareiškiamas bendrovės valdymo organams (jų nariams), o tais atvejais, kai bendrovės valdymas buvo laikinai patikėtas trečiajam asmeniui, – ir turto administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013).

Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje bendrovės akcininkas, be kita ko, reikalavo priteisti iš kitų ūkio subjektų bendrovei nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimą, nurodė, kad dėl neteisėtų veiksmų, taip pat ir dėl neteisėtų veiksmų konkurencijos srityje žala gali būti padaroma ūkio subjektui. Ūkio subjekto akcininkas nėra nei konkurencijos, nei civilinės atsakomybės teisinių santykių dalyvis. Dėl šios priežasties tik pats ūkio subjektas, o ne jo akcininkas gali vertinti, ar dėl jo atlikti neteisėti veiksmai, ar dėl tų neteisėtų veiksmų atsirado žala ir ar dėl atsiradusios žalos tikslinga kreiptis į teismą siekiant apginti juridinio asmens interesus. Akcininkas per visuotinį akcininkų susirinkimą dalyvauja formuojant akcinės bendrovės valdymo organus (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau neturi įgaliojimų veikti bendrovės vardu, išskyrus įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais (CK 2.81 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013).

Kasacinis teismas taip pat yra pripažinęs, kad prevencinio ieškinio atveju, jei ieškinyje nurodoma žalos grėsmė kyla kitiems asmenims, tai ieškovas laikytinas neturinčiu teisinio suinteresuotumo reikšti prevencinį ieškinį, nebent jis įrodytų savo teisę ginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 27 punktas). Kai prevenciniu ieškiniu siekiamos išvengti žalos grėsmė kyla bendrovei, o ne prevencinį ieškinį pareiškusiam akcininkui, šis asmuo nėra subjektas, galintis pareikšti tokį ieškinį.