Žemės sklypas

Byloje sprendžiama dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Ieškovai patikslintu ieškinio reikalavimu prašė teismo nustatyti pagal matininko parengtą projektą naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką.

Ieškovai nurodė, kad jų pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas labiausiai atitinka bendraturčių interesus, be to, tokia naudojimosi tvarka, kokią siūlo ieškovai, yra nusistovėjusi daugelį metų. Ieškovų naudojamas sklypas yra visapusiškai sutvarkytas, sukultūrintas, apsodintas vaiskrūmiais, o atsakovės negyvena namų valdoje, žemės sklypu nesinaudoja, jų namų valda yra apleista ir neprižiūrima. Ieškovai prašė atmesti kaip nepagrįstą atsakovių priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal atsakovių pateiktą projektą, teigdami, kad jiems tektų nepatogi, nefunkcionali bei itin siauro ploto žemės sklypo dalis, dėl to sumažėtų ir tokio sklypo turtinė rinkos vertė. Į tokio mažo pločio ir pailgos formos sklypo dalį nebūtų galimybės įvažiuoti sunkvežimiui, tiekiančiam ieškovams kietąjį kurą, skirtą namui šildyti, būtų apsunkintas ir galimas sklypo užstatymo statiniais įgyvendinimas. Nurodė, kad atsakovių siūlomas planas atmestinas dar ir tuo pagrindu, jog pažeistų nusistovėjusią naudojimosi sklypu tvarką, pagal kurią ieškovai naudojasi dešiniąja, bet dvigubai platesne žemės sklypo dalimi, be to, ieškovai neturėtų galimybės įsirengti atskiro įvažiavimo į sklypą, nes siūloma įvaža yra per siaura.

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatyme nustatyta, kad viena iš bendrosios nuosavybės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios pagrindinis požymis – iš anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, turi būti vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2011 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011; kt.).