Arbitražo teismas

(8-622) 14507
Gediminas Pocius

Byloje sprendžiama dėl arbitražo teismo (arbitražo teismas, sudarytas konkrečiam ginčui nagrinėti) sudarymo tvarkos, arbitrų nepriklausomumo ir nešališkumo, sprendimo atitikties viešajai tvarkai.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčo dalykų ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus. Taigi arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais, ji suteikia šalims galimybę perduoti ginčą nagrinėti šalių pasirinktiems profesionalams. Valstybei teisės aktais įtvirtinus galimybę šalims pasirinkti alternatyvų ginčo sprendimų būdą, šalims sukuriami pagrįsti pasitikėjimo tokiu ginčo sprendimo būdu lūkesčiai, pirmiausia apimantys tai, kad arbitražo teismų priimti sprendimai bus gerbiami ir vykdomi, taigi arbitražų teismų sprendimai gali būti peržiūrimi tik išskirtiniais atvejais, kai vienareikšmiškai pažeistos fundamentalios vertybės, priešingu atveju būtų paneigiama arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo, esmė.

Pagal Komercinio arbitražo įstatymą (KAĮ) 2 straipsnio 1 dalies normą, neatsižvelgiant į ginčo šalių pilietybę ar nacionalinę priklausomybę ir į tai, ar ginčo šalys yra fiziniai ar juridiniai asmenys, taip pat į tai, ar arbitražo procesą organizuoja nuolatinė arbitražo institucija, ar vyksta ad hoc arbitražas, šis įstatymas taikomas arbitražui, kurio vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal KAĮ 4 straipsnio 5 dalį KAĮ ir jame vartojamoms sąvokoms aiškinti subsidiariai taikytinas 1985 metų Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos pavyzdinis įstatymas dėl tarptautinio komercinio arbitražo su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (UNCITRAL pavyzdinis įstatymas).

Arbitražo, kurio vieta yra Lietuvos Respublikoje, sprendimo panaikinimo pagrindai ir tvarka reglamentuoti KAĮ 50 straipsnyje.

KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, kad arbitražo sprendimas gali būti panaikinamas, jeigu arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyvių šio įstatymo nuostatų. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte reglamentuota, kad arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikintas, jeigu jis prieštarauja viešajai tvarkai.

Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad nors pažeidimai, susiję su arbitražo teismo sudėtimi, yra įstatyme priskirti prie pagrindų, kuriuos įrodinėti yra šalių prerogatyva, arbitrų skyrimas yra viena iš esminių šalių teisių arbitražo procese, galinti turėti esminę įtaką visam arbitražo procesui, šalių teisės į tinkamą procesą įgyvendinimo galimybėms ir priimto arbitražo sprendimo legitimumui. Todėl šiurkštūs ir aiškūs arbitražo teismo sudėties formavimo tvarkos pažeidimai gali patekti ne tik į aptariamo ( KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto), bet ir į kito arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindo – viešosios tvarkos pažeidimo – taikymo sritį.

KAĮ 14 straipsnio, reglamentuojančio arbitrų skyrimą, 1 dalyje įtvirtinta, kad arbitru gali būti paskirtas bet kuris veiksnus fizinis asmuo, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Visais atvejais reikalingas rašytinis asmens sutikimas būti arbitru.Šio straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl arbitro ar arbitrų skyrimo tvarkos, laikydamosi šio straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimų. Vadovaujantis KAĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai kai arbitražo teismas sudaromas iš trijų arbitrų, kiekviena šalis skiria po vieną arbitrą, o šie abu skiria trečią arbitrą – arbitražo teismo pirmininką.


Ginčų Sprendimas
(8-622) 14507
Gediminas Pocius
Call Now Button