(8-622) 14507
Gediminas Pocius
Ieškovė ieškiniu, o atsakovė – priešieškiniu prašė atidalyti gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant atskirus butus pagal šalių pateiktus projektus.
Teismas konstatavo, kad teismų sprendimais atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijo patalpas, kuriomis iki atidalijimo ji turėjo teisę naudotis, o atsakovė asmeninės nuosavybės teise įgijo patalpas, kuriomis iki atidalijimo ji turėjo teisę naudotis; neatidalinta liko tik pirmo aukšto laiptinė, t. y. šalys liko tik šios namo dalies bendraturtės. Tai, jog pagal nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ieškovė turėjo teisę naudotis didesne palėpės dalimi, nei yra jos turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, nereiškia, kad ji įgijo šią palėpės dalį asmeninės nuosavybės teise, bet ir kad ji įgijo teisę atsidalyti ją natūra, nes prieš pareiškiant ieškinį dėl atidalijimo teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atidalijimo variantas nebūtinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka. Teismai pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį, nes pagal jos pateiktą atidalijimo variantą palėpės dalis su įlipimo anga atitenka ieškovei, tuo tarpu nėra aišku, kaip į savo palėpės dalį turėtų patekti atsakovė, ar techniškai įmanoma atsakovei įsirengti įėjimą į palėpę, iš laiptinės aikštelės yra per mažai vietos kitai angai į palėpę bei laiptams įrengti, o pastatyti kopėčias nėra saugu ir pan. Ieškovei už tenkančią mažesnę turto dalį kompensuota teisingai, nes rūsio patalpos, kuriomis kompensuota ieškovei, yra vertingesnės už palėpės patalpas, ieškovė neginčija palėpės ploto ir rūsio ploto 1 kv. m verčių, kuriomis rėmėsi teismas.
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vadovaujantis CK4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą).
Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014), laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).