Avanso grąžinimas

(8-622) 14507
Gediminas Pocius

Ieškovas prašė priteisti sumokėtą avansą pagal preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

Teismas nurodė, kad ikisutartinių pirkimo–pardavimo teisinių santykių šaliai pareiškus reikalavimą parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui, kuris sudarydamas sandorį veikė per atstovą, dėl sumokėtų kaip avansas lėšų grąžinimo, aplinkybė, ar atstovas kaip avansą gautus pinigus perdavė atstovaujamajam, nepriskirtina prie aplinkybių, kurias privalo įrodyti ieškovas, ir kurių neįrodžius ieškovui gali atsirasti neigiamų padarinių. Nagrinėjamu atveju teismai nepagrįstai priskyrė ieškovui pareigą įrodyti tokią aplinkybę ir ieškinį atmetė konstatavę, kad ieškovas šios aplinkybės neįrodė. Be to, pagal preliminariąją sutartį parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo 2005 m. mirė, jo turtą paveldėjo duktė – atsakovė, kuriai paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2005 m., ieškovo ieškinys teisme gautas 2014 m., tačiau teismai netyrė ir nevertino atsakovės nurodomų aplinkybių dėl ieškovų, kaip kreditorių reikalavimo skolininko įpėdiniams pareiškimo bei įgyvendinimo tvarkos ir termino laikymosi pagal CK 5.63 str.

CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę sudaryti sandorius ne tik asmeniškai, bet ir per atstovus, išskyrus sandorius, kuriuos dėl jų pobūdžio galima sudaryti tik asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014; 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartįcivilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris, kuriame nurodomos atstovui suteikiamos teisės (įgaliojimai) veikti atstovaujamojo vardu ir interesais su trečiaisiais asmenimis.

CK 2.133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Ši įstatymo norma reiškia, kad, esant joje nurodytoms sąlygoms, atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai, teisiniai juridinių veiksmų atlikimo padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam, nes asmuo, veikiantis per atstovą, pripažįstamas kaip veikiantis pats (CK 2.132 straipsnis, 2.133 straipsnio 1 dalis).


Ginčų Sprendimas
(8-622) 14507
Gediminas Pocius