Dėl sustabdymo kreditoriui pagal rangos sutartį priklausančių pinigų mokėjimo

(8-622) 14507
Gediminas Pocius

Byloje kilo ginčas dėl skolininko teisės sustabdyti kreditoriui pagal rangos sutartį priklausančių pinigų mokėjimą ir kreditoriaus teisės paskirstyti skolininko sumokėtas įmokas.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė pagal sutartimi nustatytas sąlygas vėlavo su ja atsiskaityti, todėl ji dalį pavėluotai gautų sumų atskaitė netesyboms (kompensuojamosioms palūkanoms) dengti (CK 6.54 straipsnis) ir atsakovė ieškiniu prašomą priteisti sumą liko jai skolinga už atliktus darbus. Atsakovė teigia, kad ieškovė atliko darbus su trūkumais, šie po darbų priėmimo ilgai buvo šalinami, todėl ji buvo sustabdžiusi mokėjimus (CK 6.58, 207 straipsniai), o juos įvykdė kai trūkumai buvo ištaisyti, todėl mokėti netesybų neturėjo teisinio pagrindo ir ji nėra ieškovei skolinga.

CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą; CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą; jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis). Šios bendrosios prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojančios teisės normos nustato teisinius pagrindus, kokiais atvejais skolininkas turi teisę sustabdyti savo prievolės kreditoriui vykdymą, kai prievolė yra dvišalė.

Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą taip pat reglamentuoja CK 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Taigi nurodytose prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančios teisės normose nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis).

Pagrindų stabdyti prievolės vykdymą buvimas yra fakto klausimas, todėl, kilus skolininko ir kreditoriaus teisminiam ginčui dėl prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar pagrįstai skolininkas stabdė prievolės kreditoriui vykdymą.

Pagal bendrąsias rangos ir statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės, tai užsakovas turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo ar sutarties nustatyta tvarka (jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus; atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Taigi užsakovas privalo priimti rangos sutarties darbus ir už juos sumokėti, tačiau, nustatęs atliktų darbų trūkumus, turi teisę pasirinkti sutartyje ar įstatyme nustatytus jų pašalinimo būdus. Pagal šalių sudarytą statybos rangos sutartį ieškovė įsipareigojo per užsakovės (atsakovės) raštu nurodytą protingą terminą pašalinti statybos metu ar per garantinį terminą išryškėjusius trūkumus, susijusius su netinkamai atliktu darbu, be papildomo atlygio, vienas iš sutarties punktų nustatė atsakovei teisę nemokėti už darbus, jeigu dėl rangovės (ieškovės) kaltės per užsakovės nurodytą terminą nepašalinti atliktų darbų trūkumai. Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovei nustatyta teisė sustabdyti darbų apmokėjimą iki statybos darbų defektų pašalinimą. Ieškovės teigimu, ji įstatymo ir sutarties nustatyta teise pasinaudojo ir buvo sustabdžiusi mokėjimą už atliktus darbus iki ieškovė pašalino statybos darbų pažeidimus.


Ginčų Sprendimas
(8-622) 14507