Draudimo išmoka dėl eismo įvykio

Advokatas Klaipėdoje
(8-622) 14507
Gediminas Pocius

Kasko draudikas prašė priteisti iš kalto dėl eismo įvykio asmens civilinės atsakomybės draudiko nukentėjusiajam išmokėtą draudimo išmoką.

Teismas nurodė, kad TPVCAPD draudikui sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes bei atsakingą už žalą vairuotoją, eismo įvykio deklaracija ar ją atitinkantis dokumentas, kai įvykio dalyviai nepranešė apie jį policijai, yra pagrindinis ir pirminis dokumentas, kuriuo turi vadovautis draudikas, nes būtent jame aprašomos eismo įvykio aplinkybės ir nubraižoma eismo įvykio schema. Kita vertus, tai neatleidžia draudiko nuo pareigos rūpestingai ir atsakingai ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, nes deklaracijos tikslas nėra apibrėžti ir sutarti dėl už eismo įvykį atsakingo asmens atsakomybės ir (ar) jos sąlygų. Kitaip tariant, eismo įvykio deklaracija ar ją atitinkantis dokumentas, nors ir yra pagrindinis, tačiau ne vienintelis dokumentas, esantis pagrindu draudikui spręsti apie aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas deklaraciją vertino kaip eismo dalyvio teisiškai įpareigojantį prisipažinimą dėl jo atsakomybės, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovui pateikti eismo dalyvių paaiškinimai neturi reikšmės kvestionuojant deklaraciją.

Teisinės sąlygos su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams nustatytais atvejais nekviesti policijos į eismo įvykio vietą, o eismo įvykį fiksuoti užpildžius eismo įvykio deklaraciją ar kitą laisvos formos dokumentą buvo įtvirtintos pakeitus kelis teisės aktus: 1) Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo redakcija Nr. X-1137) 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 ir 14 straipsnių nuostatos dėl galimybės į eismo įvykio vietą nekviesti policijos ir dėl eismo įvykio deklaracijos įsigalioja nuo atitinkamų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių pakeitimo, bet ne anksčiau kaip nuo 2008 m. sausio 1 d.; 2) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2008 m. kovo 29 dienos, buvo pakeistas 23 straipsnio 3 punktas, jame nustatant, kad eismo įvykio dalyvis privalo pranešti apie eismo įvykį policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 275 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris įsigaliojo nuo 2008 m. balandžio 9 d., buvo pakeistas Kelių eismo taisyklių XXX skyrius.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad siekiant supaprastinti eismo įvykių įforminimą įstatymo 12 ir 15 straipsniuose nustatoma, jog tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir susitaria, kad į eismo įvykio vietą nereikia kviesti policijos, jie privalo eismo įvykio vietoje užpildyti eismo įvykio deklaracijos formą (joje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir pasirašyti).

Taigi, nurodytas aiškinamasis raštas atskleidžia, kad esminis eismo įvykio deklaracijos tikslas ir paskirtis yra užfiksuoti eismo įvykį, aprašant jo aplinkybes ir nubraižant įvykio schemą. Šis siekis atsispindi ir TPVCAPDĮ bei Kelių eismo taisyklių nustatytame reguliavime.


Ginčų Sprendimas
(8-622) 14507
Gediminas Pocius