Garantija

Civilinėje byloje sprendžiama dėl skolininko, kurio prievolės įvykdymas buvo užtikrintas garantija, teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu garantija buvo pasinaudota pažeidžiant užtikrintos prievolės sąlygas.

Šalys sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė terminuotai iki išnuomojo ieškovei negyvenamąsias patalpas. Nuomos sutartyje ieškovė, be kita ko, įsipareigojo pateikti patronuojančiosios bendrovės garantiją, galiojančią Nuomos sutarties laikotarpiu.

Pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui ieškovė savo lėšomis nuomojamas patalpas sutvarkė ir iš jų išsikraustė, grąžino patalpas atsakovei tokios būklės, kokios jas gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, tačiau atsakovė delsė priimti patalpas, o vėliau pateikė ieškovei pretenziją dėl tariamų nuostolių, kuriuos atsakovė neva patyrė, šalindama ieškovės tariamai padarytus nuomojamų patalpų ir lauko aikštelės defektus, atlyginimo. Ieškovė su atsakovės reikalavimu dėl tariamų nuostolių atlyginimo nesutiko.

Nepriklausomoje garantijoje iš jos kylantis garanto įsipareigojimas nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti garantija yra išduota. Tokią garantiją išdavęs subjektas, gavęs kreditoriaus reikalavimą, privalo išmokėti garantijoje nurodytą sumą remdamasis tik garantijos sąlygomis ir nevertindamas pagrindinės prievolės įvykdymo (neįvykdymo). Pagal nepriklausomą garantiją garantas moka kreditoriui šiam įvykdžius garantijoje nurodytas sąlygas – pateikus rašytinį pareikalavimą dėl garantija užtikrintos skolininko prievolės nevykdymo ir pridėjus garantijos sąlygose nurodytus dokumentus, nesiejant garantijos vykdymo su pagrindine prievole (CK 6.90 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).

Pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinimas buvo pateiktas byloje, kurioje buvo kilęs ginčas tarp garanto ir kreditorės, kai garantas atsisako įvykdyti savo prievolę pagal išduotą nepriklausomą garantiją. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp kitų subjektų, t. y. skolininkės ir kreditorės, kai skolininkė manė, kad kreditorė nepagrįstai pareikalavo iš garanto įvykdyti prievolę ir dėl to ji turi atlyginti skolininkės patirtus nuostolius, kuriuos sudarė garantui sumokėta kompensacija už jo prievolės pagal garantą įvykdymą. Taigi aiškinant šį, savarankišką, šalių teisinį santykį, kyla klausimas, ar garantijos panaudojimo pagrįstumas nagrinėjamoje byloje turi būti aiškinamas remiantis garantijos ar pagrindinės prievolės, t. y. Nuomos sutarties, sąlygomis.

Siekiant atskirti skolininko, kreditoriaus ir garanto įsipareigojimų apimtį ir šias šalis siejančius teisinius santykius kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai ginčas kyla tarp garanto ir kreditoriaus, kai kreditoriui pareikalavus garantas atsisako įvykdyti savo prievolę pagal garantijos sutartį ir kreditorius ginčija tokį garanto atsisakymą ir prašo teismo įpareigoti garantą įvykdyti jo prievolę, teismas turi nagrinėti (priklausomai nuo ieškinio pagrindo), ar kreditorius reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai atitinka garantijos sąlygas (CK 6.92 straipsnio 4 dalis), ar pateikti nepasibaigus garantijos terminui, taip pat ar nebuvo CK 6.92 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, leidžiančių garantui nevykdyti prievolės. Pažymėtina, kad, kai išduota banko garantija, kreditoriaus reikalavimas turi atitikti CK 6.93 straipsnio 4 dalies sąlygas. Tais atvejais, kai ginčas kyla tarp skolininko ir kreditoriaus, kai skolininkas mano, kad kreditorius nepagrįstai pareikalavo iš garanto įvykdyti prievolę, ir kreipiasi į teismą prašydamas apginti jo pažeistas teises ir pripažinti, kad kreditorius nepagrįstai pareikalavo iš garanto įvykdyti prievolę arba atlyginti dėl to patirtus nuostolius, teismas turi nagrinėti (priklausomai nuo ieškinio pagrindo) ne tik pirmiau nurodytas aplinkybes, bet ir tai, ar skolininkas pažeidė garantija užtikrintą prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014).