Honoraras už tarpininkavimo paslaugas

(8-622) 14507

Gediminas Pocius


Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo honorarą už tarpininkavimo paslaugų parduodant nekilnojamąjį turtą teikimą.

Teismas pripažino, jog tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą paslaugos atsakovui buvo suteiktos, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas atlyginimas. Atsakovas nuo 2012 m. bendravo su trečiuoju asmeniu, kuris tarpininkavo parduodant atsakovo nekilnojamąjį turtą, dėjo skelbimus dėl turto pardavimo, bendravo su pirkėjais, organizavo turto vertinimą; turtas buvo parduotas trečiojo asmens surastam asmeniui; atsakovas gyvena ir turto pardavimo metu gyveno užsienyje, taigi asmeniškai negalėjo rūpintis turto pardavimu; trečiasis asmuo nuo 2010 m. nekilnojamojo turto agento veiklą vykdė pagal individualios veiklos pažymą, o ieškovė (UAB) įsteigta 2012 m.; trečiasis asmuo pas ieškovę dirba komercijos direktoriumi nuo 2012 m. gegužės mėn. pagal darbo sutartį, taigi atsakovo nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu trečiasis asmuo veikė kaip ieškovės darbuotojas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, buvo padaryta pagrįsta išvada, jog sutartiniai atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai siejo būtent atsakovą ir ieškovę, o trečiasis asmuo veikė tik kaip ieškovės darbuotojas (nekilnojamojo turto brokeris, agentas). Nors vykstant atsakovo ir trečiojo asmens bendradarbiavimui, atsakovas galėjo nežinoti apie pasikeitusią trečiojo asmens padėtį, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis buvo sudaryta ne su ieškove, o su trečiuoju asmeniu.

CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Remiantis CK 6.717 straipsniu, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (3 dalis); kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako visi paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iš jų kaltės nėra (4 dalis).

Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų.

Teismų praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant nurodytas teisės normas, išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo.

Civilinio kodekso XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma.


Ginčų Sprendimas

(8-622) 14507

Gediminas Pocius

Call Now Button