Išvežimas į užsienį

Civilinė byla dėl nepilnamečio vaiko išvežimo nuolat gyventi į užsienio valstybę be vieno iš tėvų sutikimo.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama leisti jai, L. Š., be atsakovo V. Š. sutikimo išvežti šalių nepilnametę dukrą V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuolat gyventi į užsienio valstybę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-09-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-844- 729/2013 santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini). Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ) tarp L. Š. ir V. Š. , nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Minėtu sprendimu taip pat patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių: Sutuoktiniai susitarė, kad judviejų vaikai – E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo gyvens kartu su motina L. Š.. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma pagal motinos L. Š. gyvenamąją vietą. Sutuoktiniai susitarė, kad V. Š. mokės išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. Š. ir V. Š. kas mėnesį mokamomis 400,00 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2013-04-01 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sutuoktiniai susitarė, kad V. Š. aktyviai dalyvaus vaikų gyvenime, vaikai bus auklėjami bendru tėvų sutarimu, nė vienas iš tėvų neturi teisės kliudyti bendrauti su vaikais ar dalyvauti juos auklėjant.

Ieškovė prašo leisti jai, L. Š., be atsakovo V. Š. sutikimo išvežti šalių nepilnametę dukrą V. Š., gim (duomenys neskelbtini), nuolat gyventi į užsienio valstybę. Priešieškiniu atsakovas prašo nustatyti bendravimo su dukra tvarką.

Nagrinėjamu atveju nepilnametis vaikas, apklaustas vaiko teisių apsaugos institucijoje, išreiškė tvirtą norą gyventi su mama. Mergaitė apklausos metu patvirtino, kad jos negąsdina su išvykimu į Š. K. atsirasiantys tam tikri pokyčiai ar net tam tikri sunkumai (pvz. dėl kalbos) ir ji faktiškai pasirengus ir nori vykti su mama į Š. K..

Byloje nėra duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas prieštarautų ar kenktų vaiko interesams, kad nebūtų užtikrintas jo saugumas, poreikių patenkinimas naujoje aplinkoje. Atvirkščiai, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jis toliau augs ir gyvens lietuviškoje aplinkoje, kadangi kartu su juo gyvensiantys mama, jos naujasis sutuoktinis yra lietuviai, šeimoje bus kalbama lietuviškai, todėl tokie šeiminiai ryšiai ir šeimos aplinka užtikrins vaikui tinkamą kalbinę, psichologinę, emocinę aplinką, kurioje jis jausis saugiai. Nėra jokių pagrįstų prielaidų teigti, kad mergaitei bus apribotos bendravimo galimybės Švedijoje, t. y. kad ji nesusiras naujų draugų, neturės galimybių realizuoti savo pomėgių, o bendravimo galimybės su Lietuvoje liekančiais tėvu, seneliais, draugais, kitais giminaičiais bus prarastos, nes jos išlieka ir jų realizavimas priklauso tik nuo siekiančių išlaikyti bendravimą asmenų noro.

Nustačius, kad vaiko išreikštas noras gyventi su mama neprieštarauja ir nepažeidžia jo interesų, teismas sprendžia, kad ieškovei gyvenant Š. K., yra pagrindas duoti sutikimą išvežti šalių nepilnametę dukrą V. Š., gim (duomenys neskelbtini), nuolat gyventi į užsienio valstybę.

Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Civilinė byla Nr. e2-3733-965/2020

Pradžia

Call Now Button