Nesąžiningos konkurencijos veiksmais padaryta žala

Advokato Paslaugos
(8-622) 14507
Gediminas Pocius

Byloje sprendžiama dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovė nurodė, kad žala padaryta perviliojus jos darbuotojus, naudojant klaidinamai panašų įmonės pavadinimą bei konfidencialią informaciją, skleidžiant klaidinamą informaciją. Atsakovas, būdamas ieškovės akcininkas ir vadovas, šalia ieškovės įkūrė naują įmonę identišku pavadinimu ir pradėjo teikti analogiškas paslaugas. Dėl šių priežasčių beveik visi antrinės pagalbos specialistai perėjo dirbti į atsakovo konkurencinę įmonę, o taip pat į atsakovo kliniką perėjo ir ieškovės pacientai. Dėl to ieškovė neteko finansavimo iš teritorinės ligonių kasos, turėjo ieškoti naujų darbuotojų, iš naujo išplėtoti antrinio lygio paslaugas. Dėl atsakovų kaltės buvo pakenkta ieškovės reputacijai, geram vardui, suformuota visuomenės nuomonė, kad ji nevykdo ir nevykdys antrinio lygio paslaugų. Ieškovė patyrė žalą – neteko planuotų pajamų, buvo priversta padidinti antrinio lygio specialistų atlyginimus, kad priviliotų juos į laisvas vietas, todėl patyrė netiesioginių nuostolių, tiesioginių nuostolių, taip pat neturtinę žalą.

Konkurencijos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 25 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus.

Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šiuo įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas ar įstatymai, skirti atskiroms ūkinės veiklos sritims, nustato išimtis. Taigi Konkurencijos įstatymas pagal bendrąją taisyklę yra skirtas ūkio subjektų, taip pat viešojo administravimo subjektų elgesiui reglamentuoti .

Ūkio subjekto sąvoka įtvirtinta analizuojamos Konkurencijos įstatymo redakcijos 3 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią ūkio subjektas – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos, ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje.

Konkurencijos įstatyme įtvirtintų fizinio asmens, kaip ūkio subjekto, sampratos formaliųjų požymių būtinasis elementas yra atitinkamo asmens konkurencinis savarankiškumas. Toks asmens konkurencinis savarankiškumas visų pirma gali būti nukreiptas į faktinį ūkinės veiklos vykdymą arba galimybę tokią ūkinę veiklą vykdyti savarankiškai, atitinkamam fiziniam asmeniui nesant susaistytam darbo ar kitokiais teisiniais santykiais su kitu subjektu, kuriuo valia, naudai ir interesais toks fizinis asmuo veikia. Fizinio asmens konkurencinis savarankiškumas reikalingas ir kalbant apie realią ar potencialią galimybę atlikti veiksmus, turinčius įtakos ūkinei veiklai Lietuvoje, – šiuo atveju asmuo privalo turėti galimybę savo veiksmais realizuoti savo paties valią.

Nesant konkurencinio savarankiškumo, asmuo negali būti pripažįstamas ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo prasme. Pavyzdžiui, kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad darbuotojai nepatenka į Konkurencijos įstatyme įtvirtintą ūkio subjekto sąvoką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 83–84 punktus). Tokie asmenys įprastai veikia darbdavio naudai ir interesais ir konkurencinio savarankiškumo neturi.

Pažymėtina ir tai, kad pagal nusistovėjusią kasacinio teismo praktiką yra pripažįstama, jog fiziniai asmenys, kurie siekdami konkuruoti ir atlikdami nesąžiningos konkurencijos veiksmus įsteigia įmonę, atsako su naujai įsteigtu juridiniu asmeniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2007 ir kt.).


Ginčų Sprendimas
(8-622) 14507
Gediminas Pocius