Nuotekų valymo sistema sodo sklype

(8-622) 14507
Gediminas Pocius

Byloje sprendžiama dėl savininko teisės reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, statinių sodo žemės sklype statybai keliamus reikalavimus ir asmens, ginančio savo privatų interesą, teisę reikalauti pašalinti neteisėtos statybos padarinius.

Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovą panaikinti infiltravimo lauką, įrengtą mėgėjų sodo žemės sklype.

Ieškovė nurodė, kad jai ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės ūkio (sodų) paskirties sklypas ir sodo pastatas. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso mėgėjų sodo žemės sklypas ir sodo pastatas. Šalių žemės sklypai turi bendrą ribą.

Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas savo žemės sklype įsirengė individualią nuotekų valymo sistemą, kuri susideda iš įrenginio „Bioclar-6“, filtravimo šulinio, infiltravimo lauko, sujungtų vamzdžiais. Infiltravimo laukas įrengtas maždaug 10–20 cm atstumu nuo ieškovės sklypo ribosir maždaug 1 m atstumu nuo jos sodo pastato, t. y. nesilaikant teisės aktuose nustatyto atstumo. Ieškovė pažymėjo, kad ji nedavė sutikimo dėl nuotekų valyklos įrengimo mažesniu, negu reglamentuoja teisės aktai, atstumu, be to, atsakovo įrengtas infiltravimo laukas pažeidžia jos, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkės, teises: pradėjus funkcionuoti nuotekų valymo sistemai, kanalizacijos srutos tekės per infiltravimo lauką ir terš žemę, pateks į jos sodo pastato rūsį, taip pat sklis blogas kvapas. Taip bus teršiama gamta, be to, bus pažeista jos ir trečiojo asmens teisė į saugią aplinką.

Statinio statybai keliami reikalavimai pirmiausia ir daugiausia yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Šios civilinės bylos procese keliamas klausimas dėl statybos sodo žemės sklype teisėtumo, o mėgėjų sodo teritorijos tvarkymo bendrieji, inter alia (be kita ko), statinių statybai keliami, reikalavimai yra reglamentuoti specialiame norminiame teisės akte, t. y. Sodininkų bendrijų įstatyme, todėl šio teisės akto nuostatos pirmiausia ir taikytinos sprendžiant pirmiau įvardytą klausimą.

Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja mėgėjų sodo teritorijos tvarkymo bendruosius reikalavimus, šio straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtinti statinių sodo žemės sklype statybai keliami reikalavimai, tarp šių reikalavimų – ir tas, kad pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui; mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Kasacinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo nuostatas, įtvirtinančias minimalius atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninio sklypo ribos ir galimybę sumažinti šiuos atstumus iki 1 m, tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą), konstatavo, kad statytojas turi pareigą laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, o kaimyninio sklypo savininkas (naudotojas) – teisę sutikti arba nesutikti, kad šie atstumai būtų mažesni. Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju, kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų, ribojimas. STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu.Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu, negu yra nustatytas norminiuose teisės aktuose, atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).


Ginčų Sprendimas
(8-622) 14507
Gediminas Pocius