Parduodamo daikto kokybė

Civilinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių netinkamos kokybės daikto pirkėjo teisę vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės eurų sumą už jai grąžintą netinkamos kokybės laikrodį. Nurodė, kad grąžino atsakovei iš jos įsigytą nuolat gendantį laikrodį ir sutiko su jos siūlymu už grąžintiną sumą (su priemoka) įsigyti kitą laikrodį. Ieškovas įsigijo ginčo laikrodį, tačiau šis, ieškovo teigimu, netrukus po įsigijimo sugedo – nustojo rodyti laiką; atsakovė jį remontavo apie mėnesį; vėliau laikrodis dar kartą sugedo – sustojo, po stiklu atsirado dėmių. Nors atsakovė nurodė, kad perduoda visiškai naują laikrodį, tačiau ieškovas pastebėjo, kad laikrodžio serijos numeris visiškai sutapo su perduoto remontuoti laikrodžio serijos numeriu, t. y. buvo grąžintas tas pats laikrodis, jam suteiktas naujas garantinis terminas.

Ieškovas grąžino laikrodį atsakovei ir pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad dėl esminių ir nuolatos atsinaujinančių laikrodžio defektų nutraukia jo pirkimo–pardavimo sandorį ir reikalauja grąžinti laikrodžio kainą.

Esminė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui prekę, kurios kokybė ir kiti kriterijai atitinka pardavimo sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų pirkimo–pardavimo sutartinių santykių reglamentavimo nuostatų, CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą.

Pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.350 straipsnio 1 dalis). Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje aktuali ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusi įstatymo redakcija (CK 6.363 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 13 d.). CK 6.363 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei nustatyta daikto pirkimo–pardavimo sutartyje. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka daikto gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl daikto kokybės.