Paskolos sutartis

Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų negrąžintą paskolą, o atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis (apsimestinėmis) su ieškovu sudarytas paskolos bei paslaugų teikimo sutartis.

Teismas nurodė, kad atsakovai, ginčydami paskolos sutartį, privalėjo įrodyti, jog realiai sutartis sudaryta nebuvo ir faktiškai buvo susitarta dėl atlygintinų paslaugų teikimo, tą jie galėjo padaryti įrodinėdami, kad pinigai pagal paskolos sutartį jiems nebuvo perduoti; kad ieškovas nebuvo pajėgus suteikti sutartyje nurodyto dydžio paskolą; kad ieškovams dėl geros finansinės padėties paskola objektyviai nebuvo reikalinga; sutarties šalių valią sudaryti atlygintinų paslaugų teikimo sutartį; konkrečias paslaugas, dėl kurių teikimo buvo susitarta, ir kokios paslaugos (jų dalis) faktiškai buvo suteiktos; atlyginimo dydį, jo nustatymo metodiką ar būdą; priežastis, dėl kurių realiai nebuvo sudaryta rašytinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikta paskolos sutartis iki šioje byloje kilusio ginčo atsakovų ginčijama nebuvo, atsakovai pripažįsta asmeniškai pasirašę sutartį ir savo ranka padarę įrašą dėl pinigų gavimo, todėl teismai, įvertinę paskolos sutarties sąlygas, šalių turtinę padėtį, buvusią sudarant paskolos sutartį, duomenis apie ieškovo veiklą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, duomenis apie atsakovams ar su jais susijusioms įmonėms teiktas teisines paslaugas, pagrįstai sprendė, jog atsakovai neįrodė paskolos sutarties apsimestinumo ir teisinių atlygintinų paslaugų teikimo santykių tarp šalių egzistavimo fakto.

CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Taigi apsimestinio sandorio atveju yra pridengiamas kitas sandoris. Tai reiškia, kad apsimestinis sandoris turi valios trūkumų, jį sudarant nėra atskleidžiami tikrieji šalių ketinimai ir neatsiranda šalių deklaruojamo sandorio teisinių padarinių. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės.

Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).