Paskolos suteikimas

Civilinėje byloje sprendžiama dėl kredito unijos valdybos nario, balsavusio prieš sprendimą (nutarimą) suteikti paskolą, iš kurio kildinamas žalos atsiradimas, civilinės atsakomybės.

Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų žalos atlyginimą ir pripažinti negaliojančia išduotą turto vertės nustatymo pažymą.

Ieškovė nurodė, kad paskolos gavėja pateikė jai prašymą dėl paskolos suteikimo. Paskolos gavėja kartu su prašymu, be kitų dokumentų, pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) ir verslo planą. Prašymui dėl paskolos suteikimo pagrįsti buvo nurodyta, jog lėšos yra reikalingos ir bus panaudotos 55 procentams trečiojo asmens akcijų įsigyti. Tą pačią dieną ieškovės paskolų komiteto posėdyje buvo įvertinta paskolos gavėjos finansinė būklė. Paskolos gavėjos finansinės būklės rodikliai daugiausia buvo blogi arba labai blogi, vis dėlto paskolų komitetas įvertino paskolos gavėjos finansinę būklę kaip patenkinamą ir priėmė sprendimą tenkinti jos prašymą dėl paskolos suteikimo. Priimant šį sprendimą, kartu nuspręsta, kad paskolos grąžinimas bus užtikrintas, įkeičiant ieškovei 55 procentus trečiojo asmens akcijų. Sprendimui suteikti paskolą tą pačią dieną vykusiame posėdyje pritarė ir ieškovės valdybos nariai atsakovai. Remiantis paskolų komiteto ir valdybos sprendimais, buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė paskolino paskolos gavėjai pinigų.

Ieškovė argumentavo, kad atsakovai, kaip paskolų komiteto ir valdybos nariai, priimdami sprendimus dėl paskolos suteikimo, vėliau – ir paskolos sumos padidinimo, netinkamai vykdė savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir ieškovės vidiniuose teisės aktuose, ir savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovei žalą. Atsakovų sprendimais buvo suteiktos didelės paskolų sumos, jiems tinkamai neįvertinus paskolos gavėjos finansinės būklės, jos veiklos prognozių, neįsitikinus, kad paskolos gavėja sugebės įvykdyti įsipareigojimus, taip pat netinkamai įvertinus ir paskolos grąžinimo užtikrinimo priemones.

Valdyba – kolegialus kredito unijos valdymo organas, pagal pareigas sprendžiantis jo kompetencijai priskirtus klausimus, tarp jų – ir paskolų suteikimo klausimus (Kredito unijų įstatymo (ginčui spręsti aktuali redakcija) 21 straipsnio 2 dalis, 28 straipsnio 1 dalis ir 3 dalies 6 punktas). Kredito unijos valdybos narių kompetencijai priskirtinos ne tik specifinės pareigos, būdingos būtent tokio juridinio asmens kolegialaus valdymo organui ir jo nariams, bet ir bendrosios fiduciarinės pareigos, kurios būdingos visų juridinių asmenų valdymo organų nariams (CK 2.87 straipsnio 1–4 dalys). Netinkamas šių pareigų vykdymas gali būti pagrindas kredito unijos valdybos nario (narių) civilinei atsakomybei atsirasti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Kredito unijos valdymo lygmeniu visi sprendimai (nutarimai), kurie yra priskirti kolegialaus valdymo organo kompetencijai, įskaitant ir sprendimus (nutarimus) dėl paskolų suteikimo, yra priimami valdybos. Kita vertus, valdyba, kaip organas, neturi savarankiško teisinio subjektiškumo, todėl ji teisine prasme nėra ir negali būti civilinės atsakomybės dėl žalos, kildinamos iš sprendimo (nutarimo), priimto dėl vieno ar kito jos kompetencijai priskirto klausimo, subjektas. Tais atvejais, jeigu valdybos sprendimas (nutarimas) nulėmė žalos kredito unijai atsiradimą, civilinės atsakomybės subjektai yra kredito unijos valdybos nariai.

Kredito unijos valdybos nariai, pagal pareigas įgyvendindami valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas, veikia kolegialiai, kita vertus, valdybos narių veiksmų veikiant valdybos vardu bendrumas nereiškia, kad visų narių civilinė atsakomybė dėl žalos, kildinamos iš sprendimo (nutarimo), priimto dėl vieno ar kito valdybos kompetencijai priskirto klausimo, išimtinai visais atvejais yra bendra, t. y. kad visi nariai pagal pareigas automatiškai atsako už tokią žalą. Pažymėtina, kad valdybos nario statuso turėjimas, t. y. buvimas valdybos nariu, ir dalyvavimas priimant valdybos kompetencijai priskirtą sprendimą (nutarimą) savaime nesudaro pagrindo valdybos nario civilinei atsakomybei dėl žalos, kildinamos iš sprendimo (nutarimo), priimto dėl vieno ar kito valdybos kompetencijai priskirto klausimo, atsirasti. Kiekvieno kredito unijos valdybos nario, kaip ir bet kurio kito civilinių teisinių santykių subjekto, civilinė atsakomybė turi būti individualizuota, t. y. turi būti nustatyti kiekvieno valdybos nario konkretūs neteisėti veiksmai priimant žalos atsiradimo pagrindu nurodomą valdybos sprendimą (nutarimą), priežastinis ryšys tarp valdybos nario neteisėtų aktyvių ir (ar) pasyvių veiksmų priimant sprendimą (nutarimą) ir žalos, kildinamos iš tokio sprendimo (nutarimo), bei likusios civilinės atsakomybės sąlygos.

Valdybos nario atleidimas nuo nuostolių, kildinamų iš valdybos sprendimo (nutarimo), atlyginimo Valdybos darbo reglamento 7.2 punkto pažodinio (lingvistinio) aiškinimo prasme iš tikrųjų sietinas ne tik su valdybos nario balsavimu prieš sprendimą (nutarimą), kuris nurodomas kaip žalos atsiradimo kredito unijai pagrindas, bet papildomai ir su rašytinio protesto pateikimu (jo įrašymu valdybos posėdžio protokole). Teisėjų kolegija tiek, kiek susiję su šiuo papildomu reikalavimu, nurodo, jog Valdybos darbo reglamento 7.2 punkto ir kitos to paties punkto, reglamentuojančio valdybos narių atsakomybę, nuostatos nepateikia atsakymo į klausimą, kaip, pasitelkus teleologinį (tikslo) teisės aiškinimo metodą, turėtų būti aiškinamas reikalavimas pateikti rašytinį protestą, kaip atskirą dokumentą ar įrašą, kitaip tariant, kokia yra tokio reikalavimo taikymo valdybos nariui teisinė prasmė, turint omenyje tą aspektą, kad valdybos nario nesutikimas su sprendimu (nutarimu), priimtu dėl vieno ar kito valdybos kompetencijai priskirto klausimo, yra privalomai fiksuojamas valdybos posėdžio protokole (Valdybos darbo reglamento 8.1.2 punktas). Vis dėlto protesto nepateikimo aplinkybė, kad ir koks būtų tas tikslas, kuriam užtikrinti Valdybos darbo reglamento 7.2 punkte įtvirtintas reikalavimas jį pateikti, civilinės atsakomybės taikymo atsakovei aspektu galėtų būti teisiškai reikšminga tik tada, jeigu, reikalaujant žalos atlyginimo, būtų įrodinėjama, kad protesto nepateikimas nulėmė kokių nors neigiamų materialiųjų teisinių padarinių kredito unijai atsiradimą, ir būtent su tokių teisinių padarinių atsiradimu būtų siejama ieškiniu reikalaujama atlyginti žala. Kaip jau buvo pirmiau nurodyta, atsakovei pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra grindžiamas fiduciarinių pareigų priimant sprendimą dėl paskolos suteikimo pažeidimu, vadinasi, protesto (ne)pateikimo aplinkybė neturi teisinės reikšmės ginčo materialiajam teisiniam santykiui kvalifikuoti.

Valdybos nario neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygai, tokiais kaip šis atvejais konstatuoti yra reikalingi du teisiškai reikšmingi faktai: 1) juridiniam asmeniui žalingo (nenaudingo) sprendimo (nutarimo) priėmimas; 2) fiduciarinių pareigų priimant žalingą (nenaudingą) sprendimą (nutarimą) pažeidimas. Kaip jau buvo minėta, sprendimai (nutarimai) valdybos lygmeniu yra priimami kolegialiai, vadinasi, konkretaus valdybos nario civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinas atitinkamas jo veikimas priimant juridiniam asmeniui žalingą (nenaudingą) sprendimą (nutarimą), t. y. valdybos nario dalyvavimas sprendžiant vieną ar kitą valdybos kompetencijai priskirtą klausimą ir balsavimas už žalingą sprendimą (nutarimą). Nenustačius tokio konkretaus valdybos nario veikimo valdybai priimant juridiniam asmeniui žalingą (nenaudingą) sprendimą (nutarimą), nėra pagrindo konstatuoti jo neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos.

Viena vertus, ieškovės valdyba priėmė sprendimą (nutarimą) suteikti paskolą, kita vertus, atsakovė pirmiau išdėstytų išaiškinimų prasme negali būti laikoma subjektu, prisidėjusiu prie tokio sprendimo (nutarimo) priėmimo, nes ji, nors ir dalyvavo valdybos posėdyje, kuriame, be kitų, buvo sprendžiamas paskolos suteikimo klausimas, balsavo prieš sprendimą (nutarimą) suteikti paskolą. Vadinasi, atsakovė, priešingai negu sprendė bylą nagrinėję teismai, nepadarė neteisėtų veiksmų, su kuriais yra siejamas ieškiniu reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimas. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sąlygos, nėra pagrindo jos civilinei atsakomybei ieškovės nurodyta forma atsirasti.