Povedybinės sutarties ginčijimas

(8-622) 14507

Gediminas Pocius


Kreditorė prašė pripažinti negaliojančia atsakovų povedybinę sutartį, kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei bei sudarytą siekiant išvengti turtinių prievolių kreditoriams vykdymo.

Teismas ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl sandorio nuginčijimo, privalo įrodyti, kokie jo teisėti interesai, egzistavę sandorio sudarymo metu, buvo pažeisti ginčijamu sandoriu. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė, teigdama, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta turint tikslą išvengti prievolių kreditoriams įvykdymo, turėjo pareigą įrodyti, kokias galiojančias prievoles jai turėjo atsakovai, sudarydami povedybinę sutartį. Atsakovų povedybinės sutarties sudarymo metu atsakovų ir ieškovės jokie prievoliniai santykiai nesiejo, galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą ieškovė įgijo tik po sutarties sudarymo, todėl povedybinės sutarties sudarymo metu jokie ieškovės teisėti interesai nebuvo ir negalėjo būti pažeisti, ir teismas atmetė ieškovės reikalavimus.

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi vedybų sutarčiai, kaip ir visoms sutartims, galioja bei taikomas sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), tai sudaryti vedybų sutartį yra besituokiančių ar susituokusių asmenų teisė, bet ne pareiga. Priklausomai nuo to, kada ši teisė yra įgyvendinama, vedybų sutartys būna ikivedybinės (sudaromos iki santuokos įregistravimo) arba povedybinės (sudaromos bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo). Taigi vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Vedybų sutartimi šalys gali susitarti dėl sąlygų, reglamentuojančių prievolinius santykius.


Ginčų sprendimas

(8-622) 14507

Gediminas Pocius

Call Now Button