Rangos darbų defektai

(8-622) 14507
Gediminas Pocius

Ieškovai prašė nutraukti su atsakove sudarytą vartojimo rangos sutartį ir priteisti būsimų nuostolių atlyginimą už rangos darbų defektų šalinimą.

Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada dėl atsakovės pastatyto statinio tinkamumo gyventi, kurią iš dalies patvirtina ir statybos ekspertizės išvada, remiantis kuria statinys yra tinkamas bei galimas naudoti pagal paskirtį, vertintina kartu su teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl ieškovų veiksmų, paaiškėjus, jog gyvenamojo namo konstrukcinė dalis buvo pastatyta, nukrypstant nuo statinio techninio projekto. Net ir paaiškėjus, kad statinys pastatytas pažeidžiant jo techninį projektą ir dėl to kilus ginčui tarp ieškovų ir atsakovės dėl šių trūkumų pašalinimo, ieškovai tęsė baigiamuosius statinio darbus ir kūrė sąlygas gyventi statinyje, be to, dalis kaltės dėl netinkamo projekto įgyvendinimo tenka ir ieškovams. Kita vertus, ieškovų kaltė neeliminuoja atsakovės atsakomybės. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovų pažeistos teisės gali būti ginamos, taikant neturtinės žalos atlyginimo institutą. Nors ieškovai tokio reikalavimo nereiškė, nagrinėjamu atveju egzistuojantį poreikį priteisti ieškovams 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą lemia siekis užtikrinti CPK 7 str. įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, nes byla tęsiasi ilgai, o ieškovai dėl netinkamai įgyvendinto statinio techninio projekto gavo kitokios kokybės daiktą, nei buvo sutarta pagal sutartį, dėl to patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių.

Statybos rangos sutartys išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).

Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.228straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.

Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

Nagrinėjamoje byloje statybos rangos šalis – užsakovas – buvo fizinis asmuo, o rangovas – juridinis asmuo (verslininkas). Taigi byloje aptariama sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Statybos rangos sutarties objektas (gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos ir kitų susijusių darbų atlikimas) suponuoja, jog statybos rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginčo statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį.


Ginčų Sprendimas
(8-622) 14507
Gediminas Pocius