Rangos sutartis

Civilinėje byloje sprendžiama dėl sutarčių aiškinimo, taip pat subrangovo teisės pareikšti piniginį reikalavimą tiesiogiai užsakovui dėl atsiskaitymo už tinkamai ir laiku atliktus bei perduotus darbus.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės skolą ir procesines palūkanas. Nurodė, kad tarp jos ir trečiojo asmens buvo pasirašyta Statybų rangos sutartis, kuria trečiasis asmuo, veikdamas kaip rangovas, įsipareigojo atlikti gamybinio pastato kapitalinio remonto darbus, o atsakovė, veikdama kaip užsakovė, įsipareigojo už kokybiškai atliktus ir laiku perduotus darbus atsiskaityti su rangovu. Ieškovė nurodė, kad ji laiku ir tinkamai atliko bei perdavė visus darbus pagal Sutartį, tačiau nei atsakovė, nei trečiasis asmuo su ja už šiuos darbus iki galo neatsiskaitė ir liko jai skolingi. Ieškovės atlikti darbai buvo priimti kaip tinkami, tarp šalių nėra ginčo dėl atliktų darbų kokybės ar atlikimo laiko. Atsakovė savo vengimą atsiskaityti su ieškove nepagrįstai grindė antstolės patvarkymu dėl turtinių teisių arešto, kuriuo atsakovė buvo įpareigota visas trečiajam asmeniui mokėtinas sumas pervesti į antstolės sąskaitą ir kurio pagrindu atsakovė pervedė antstolei ieškovės reikalaujamą sumokėti sumą, kadangi, Trišalio susitarimo pagrindu ieškovei įgijus teisę reikalauti atsiskaityti už jos, kaip subrangovės, atliktus darbus tiesiogiai iš atsakovės, atsakovė nebegalėjo savo pareigos vykdyti trečiajam asmeniui kaip rangovui.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Statybos rangos sutarties pagrindu atsiradusi užsakovo teisė reikalauti darbų rezultato atitinka rangovo pareigą per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus; rangovo teisė rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka reikalauti priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą atitinka užsakovo pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus statybos darbus (jų rezultatą) bei rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka sumokėti už tinkamai ir laiku atliktus darbus, nebent šalys būtų susitarusios dėl atskirų darbų etapų apmokėjimo iš anksto (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.687, 6.694 straipsniai).

Jeigu tarp užsakovo ir rangovo yra sudaryta rangos sutartis ir atitinkamus santykius reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas, šis turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus). Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Tokiu atveju tarp užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo atsiradę teisiniai santykiai yra reglamentuojami CK 6.650 straipsnyje įtvirtintomis bendromis tokių santykių reguliavimo taisyklėmis.

Sutarties uždarumo principas, reiškiantis, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, lemia, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo, kuris nėra tiesioginis rangos sutarties, sudarytos tarp užsakovo ir generalinio rangovo, dalyvis, prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovui – už užsakovo, kuris atitinkamai nėra generalinį rangovą su subrangovu siejančios sutarties šalis, prievolių nevykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 straipsnio 3 dalis). CK 6.650 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Ši įstatymo nuostata, be kita ko, apima draudimą subrangovui reikšti piniginius reikalavimus tiesiogiai užsakovui dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, nebent kitaip būtų nustatyta įstatyme ar šalių sudarytoje sutartyje.