Rangos sutartis

Byloje sprendžiama dėl atlygintinų paslaugų teikimo ir rangos teisinių santykių atribojimo kvalifikuojant ginčo materialųjį teisinį santykį.

Ieškovas pareiškė teisme ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovės skolą už atliktus darbus.

Ieškovas nurodė, jog bylos šalys sudarė rangos sutartis dėl ventiliacijos įrengimo (montavimo) darbų atlikimo. Ieškovas atliko sutartus darbus, tačiau atsakovė sumokėjo jam tik 4500 Eur, nors turėjo iš viso sumokėti 15 000 Eur. Be to, atsakovė privalo kompensuoti ieškovo patirtas papildomas išlaidas: šalys pirmiausia buvo sudariusios susitarimą, kad ieškovas atsakovės transporto priemone ir jos sąskaita vyks į darbo vietą, tačiau sugedo atsakovės transporto priemonė ir todėl šalys susitarė, kad ieškovas savo transporto priemone vyks į darbo vietą, o atsakovė mokės jam po 10 Eur už kiekvieną dieną ir kompensuos degalų išlaidas.

Ieškovas argumentavo, kad jis įvykdė savo įsipareigojimus – tinkamai atliko sutartus darbus, tačiau atsakovė nesumokėjo jam visos sutartos darbų kainos. Atsakovė savo ruožtu atsikirto, o kartu ir savo priešieškinio reikalavimams pagrįsti nurodė, jog ieškovas tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų – sutartyse nustatytais terminais neatliko darbų, o atsakovė dėl šios priežasties, trečiajam asmeniui nutraukus statybos darbų rangos sutartį, sudarytą tarp jo ir atsakovės, patyrė nuostolius.

Statybos rangos sutarties samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje yra pateiktas pavyzdinis (nebaigtinis) statybos darbų, kuriems atlikti gali būti sudaromos šios sutartys, sąrašas (įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statyba, rekonstrukcija, montavimo, paleidimo darbai, pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbai).

Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas yra pateiktas CK 6.716 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Aptariamo straipsnio trečiojoje dalyje yra pateiktas pavyzdinis paslaugų, kurioms teikti gali būti sudaromos tokios sutartys, sąrašas (audito, konsultavimo, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo paslaugos).

Teisėjų kolegijos vertinimu, patys statybos rangos sutarties ir atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių apibrėžimai rodo, kad šiems teisiniams santykiams būdingi tam tikri panašumai (atitinkamų aktyvių veiksmų pagal kitos šalies užsakymą (užduotį) vykdymas ir kt.). Be to, CK 6.724 straipsnio prasme pripažįstamas subsidiarus materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrąsias rangos sutarties nuostatas, taikymas atlygintinų paslaugų teikimo teisiniams santykiams, o šis aspektas taip pat patvirtina, kad aptariami materialieji teisiniai santykiai yra savaip panašūs (giminingi). Vis dėlto, nepaisant tam tikrų panašumų, (statybos) ranga ir atlygintinos paslaugos yra savarankiški ir skirtingi materialieji teisiniai santykiai, besiskiriantys savo dalyku, t. y. prievolėmis, sudarančiomis šių santykių turinį, teisių, kildinamų iš vieno ar kito teisinio santykio, gynimo būdais, jų taikymo sąlygomis ir kitais teisiškai reikšmingais aspektais. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad rangos ir paslaugų sutartys būtent ir atribotinos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012).

Kasacinis teismas rangos ir atlygintinų paslaugų teisinių santykių atribojimo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tas, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis, svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014).