Greitas konsultavimas
Protingumo principas sudarant sandorį
Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.
Neteisingas sudaromo sandorio suvokimas
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba
netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo.
GAUK KONSULTACIJĄ NEMOKAMAI
(8-622) 14507
Palūkanų dydis
Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, tai tokia paskolos sutartis yra atlygintinė (CK6.872 straipsnio 3 dalis). CK6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys paskolos sutartyje nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, ši taisyklė yra specialioji norma, nustatanti palūkanas už paskolas ir suteikianti teisę šalims pasirinkti palūkanų dydį, jų mokėjimo tvarką įtvirtinti sutartimi arba mokėti palūkanas vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis.
Palūkanos
Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).
Šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas, tarp jų ir CK 6.206 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka.
COVID-19 Pandemijos metu konsultacijos virtualiai
SKUBI KONSULTACIJA
(8-622) 14507
Netesybos
Netesybos, kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma, gali būti taikoma tik tuomet, kai skolininkui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė už pagrindinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas, taip pat bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas reiškia neteisėtus veiksmus kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis).
Netesybų priteisimas
Teisėjų kolegija nurodo CK 6.71 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą netesybų sąvoką, pagal ją netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojant netesybų
priteisimo už prievolės termino praleidimą taisykles laikomasi nuostatos, kad plačiąja prasme prievolės neįvykdymas yra ir prievolės įvykdymo termino praleidimas; dėl to pagal sutarčių aiškinimo taisykles nustatytina, ar netesybomis šalys susitarė kompensuoti kreditoriaus minimalius nuostolius už termino prievolei įvykdyti praleidimą ar už šiuo termino praleidimu prievolės neįvykdymą, nes nuo to priklauso, ar viena sutarties šalis dėl kitos šalies prievolės neįvykdymo turi teisę reikšti reikalavimą tik dėl netesybų priteisimo, ar, kartu su netesybomis, ir reikalauti įvykdyti pagrindinę prievolę natūra.