Savavališkos statybos

Byloje sprendžiama dėl savavališkų statybos aktų priėmimo.

Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktus.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai surašė ginčijamus savavališkos statybos aktus, nes tai, kas aktuose įvardyta kaip statoma po projekto parengimo ir statybos leidimo išdavimo, buvo pastatyta dar prieš parengiant projektą ir gaunant statybos leidimą. Nėra tokio savavališkos statybos fakto, koks nurodytas ginčijamuose savavališkos statybos aktuose. Savavališkos statybos aktas surašytas ne tam asmeniui, nes tų statybos darbų, kurie ginčijamuose savavališkos statybos aktuose įvardijami kaip savavališka statyba, faktinė užsakovė buvo įmonė, o ne ieškovė, kuri nėra nei pastatyto kelio savininkė, nei valdytoja, nei naudotoja, nei žemės sklypo savininkė, valdytoja ar naudotoja, nes kelias pastatytas ant valstybinės žemės, kuri skirta visuomenės poreikiams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad savavališkos statybos akto surašymas, nesant atitinkamų duomenų apie savavališkos statybos padarinių pašalinimą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punktas) arba įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 18 dalis), eliminuoja statybą leidžiančio dokumento išdavimo galimybę. Tai reiškia, kad savavališkos statybos aktas gali turėti įtakos asmens, kuriam jis surašytas, teisėms – t. y. jis gali riboti galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 45 punktas).

Pažymėtina tai, kad savavališkos statybos aktas sukelia ir kitokio pobūdžio civilines teisines pasekmes: CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą; teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019, 24 punktas).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybės visapusiškai įgyvendinti nuosavybės teisę, kaip ji suprantama pagal CK 4.37 straipsnį, į statinį egzistavimas siejamas su statinio statybos teisėtumu – tik teisėtai pastatytas statinys (ar statomo statinio dalis) gali būti civilinės apyvartos objektas (CK 4.103 straipsnis). Todėl savavališkos statybos aktas, nustatantis statybos neteisėtumo faktą, suvaržo sudarančias nuosavybės teisių turinį asmens teises.

Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Pastarojo įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra, pagal kurią pareiga inicijuoti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą nustatyta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Teisė kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nustatyta ir prokuratūrai, kitoms viešojo administravimo institucijoms. Be to, remiantis nurodyto straipsnio 11 dalimi, į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių išardymo, savavališkai nugriauto statinio ar savavališkai išardytų jo dalių atstatymo ir statybvietės sutvarkymo taip pat gali kreiptis kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami.

Savavališkos statybos faktas yra konstatuojamas savavališkos statybos aktu. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 1V-48 patvirtinti Savavališkos statybos akto rekvizitai. Rekvizituose išdėstyta savavališkos statybos akto forma ir turinys: akte įrašoma, kad šiuo dokumentu konstatuojama savavališka statyba, įvardijamas asmuo, kuriam surašomas aktas (statytojas, statinio savininkas, statinio valdytojas, statinio naudotojas, žemės sklypo savininkas, žemės sklypo valdytojas ar žemės sklypo naudotojas), duomenys apie statinį, dėl kurio konstatuota savavališka statyba, ir atskirų statinio (-ių) patalpų, kuriose atliekami (atlikti) statybos darbai, duomenys, taip pat įrašomi nustatyti pažeidimai: pažeidimų esmė, pažeistos teisės aktų normos, nustatytų pažeidimų padarymo laikas, nurodoma, ar taikyti administracinę atsakomybę, ir jei taip, tai pagal kurią administracinės atsakomybės teisės normą, arba administracinės atsakomybės netaikymo priežastys. Prie užpildyto savavališkos statybos akto būtina pridėti įrodymus: nuotraukas, situacijos planą, taip pat gali būti pridedami kiti įrodymai. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju surašytame savavališkos statybos akte nurodomos skirtingo pobūdžio faktinės aplinkybės.