Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas

(8-622) 14507
Gediminas Pocius

Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbdavio pareigą pareikalauti darbuotojo paaiškinimo dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė teismo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) sprendimą darbo byloje (toliau – ir sprendimas) ir atsakovo reikalavimus atmesti.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas įmonėje dirbo vairuotoju. Nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. atsakovas buvo laikinai nedarbingas. Pasibaigus nedarbingumui, atsakovas turėjo pasirodyti darbovietėje, kur jam būtų buvusios paskirtos su jo darbo funkcijomis susijusios užduotys, tačiau atsakovas, neįspėjęs įmonės, be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe, su įmone susisiekti nebandė, į įmonės atstovų skambučius ir žinutes neatsakė. Po kurio laiko ieškovei pavyko susisiekti su atsakovu, šis patvirtino, kad nuo 2018 m. balandžio 17 d. yra darbingas, priežasčių, dėl kurių neatvyksta į darbą, nepaaiškino, įmonė nurodė jam atvykti į darbą 2018 m. balandžio 24 d., tačiau atsakovas nurodė neatvyksiantis, nes neturi už ką atvykti. 2018 m. balandžio 24 d. atsakovas į darbovietę neatvyko, todėl buvo atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Atsakovas apskundė jo atleidimą darbo ginčų komisijai, ši sprendimu jo reikalavimus tenkino.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-413 redakcija) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (6 dalis).

DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.

Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas).

Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan.(žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktus).


Ginčų Sprendimas
(8-622) 14507
Gediminas Pocius