Skola už statybos rangos darbus

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, atlikusi daugiabučio gyvenamojo namo renovavimo (modernizavimo) darbus pagal su Bendrija sudarytą sutartį, pareiškė ieškinį Bendrijai dėl skolos už šiuos darbus priteisimo.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau – Bendrija) ir, patikslinusi savo reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės skolą. Nurodė, kad ginčo šalių pasirašytos Pagrindinės sutarties pagrindu atliko statybos rangos darbus, tačiau už juos atsakovė neatsiskaitė.

Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatą, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Įstatymo 3 straipsnio, apibrėžiančio bendrijos teisinį statusą, 1 dalyje nustatyta, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo; šio juridinio asmens teisinė forma, kurią nustato šis įstatymas, yra bendrija.

Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos lėšas sudaro: 1) tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti; 2) valstybės ar savivaldybės paramos lėšos; 3) pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrąžintinai gautos lėšos. Bendrija privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą; visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai; vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis (Įstatymo 25 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybėsdaliai (CK 4.86 straipsnio 6 dalis).

Nutarties 19–21 punktuose nurodytas teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų. Nors bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų ir kitų patalpų savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę. Būtent savininkai, o ne bendrija, proporcingai savo bendrosios dalinės nuosavybės daliai turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas, privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad, įgyvendinant šias teises ir vykdant pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp bendrijos, kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų – išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2013).