Skolos priteisimas pagal vekselį

(8-622) 14507
Gediminas Pocius

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo skolą pagal vekselį, kuriuo buvo užtikrintas atsakovo įsipareigojimas atsiskaityti su ieškovu už jo investicijas į bendrą verslą, jam pasitraukus.

Teismas nurodė, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl atsakovo išrašytas vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, išrašytu siekiant užtikrinti atsakovo įsipareigojimą atsiskaityti su ieškovu už šio investicijas į bendrą verslą, todėl teismai iš esmė pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip kylančius iš jungtinės veiklos. Kita vertus, teismai faktiškai nenustatė, ar buvo gautas ir koks pelnas pagal projektus, šalių vykdytus pagal jungtinės veiklos sutartį, kokia buvo šalių bendroji dalinė nuosavybė jungtinės veiklos sutarties nutraukimo metu ir kokia suma faktiškai ieškovui priklausytų šalims nutraukus jungtinės veiklos sutartį, kas yra itin svarbu, nes ieškovo prašoma priteisti suma negali viršyti pagal jungtinės veiklos sutartį jam priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalies.

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktas). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios normos, vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsniu, taikomos ir paprastiesiems vekseliams.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata lemia išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).

Pripažinimas, kad atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (šiuo atveju ieškovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).


Ginčų Sprendimas
(8-622) 14507
Gediminas Pocius
Call Now Button