Statybos rangos sutartis

Byloje sprendžiama dėl savivaldybės ir savivaldybės administracijos kaip atskirų juridinių asmenų atribojimo, tinkamo atsakovo, taip pat dėl teisės normų, reglamentuojančių statybos valdymo santykius ir atsakomybę už netinkamą mokėjimo prievolių pagal statybos rangos sutartį vykdymą.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė savivaldybė pavedė atsakovei VšĮ atlikti užsakovo funkcijas įgyvendinant projektą, panaudos sutartimi perdavė viešajai įstaigai sau priklausantį pastatą, kuriame turėjo būti įkurtas menų inkubatorius. Ieškovė ir kita įmonė, veikdamos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pateikė pasiūlymą ir laimėjo paskelbtą viešą konkursą projektui įvykdyti.

Ieškovė ir atsakovė VšĮ pasirašė statybos darbų rangos sutartį, kuria ieškovė, kaip rangovė, įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą pagal techninį projektą parengti pastato rekonstravimo darbų darbo projektą, atlikti ir perduoti darbus, kaip nurodyta sutartyje, bei ištaisyti defektus garantinio laikotarpio metu, o atsakovė viešoji įstaiga, kaip užsakovė, įsipareigojo sudaryti rangovei būtinas sąlygas atlikti darbus, sutartyje nustatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartą kainą. Ieškovė darbus objekte pradėjo 2014 m., o baigė 2015 m. sausio mėn., kai viešoji įstaiga pranešė vienašališkai nutraukianti rangos sutartį bei informavo apie apskaičiuotus delspinigius už vėlavimą atlikti darbus.

Ieškovės teigimu, darbai nebuvo atlikti laiku ne dėl jos, bet dėl pačios atsakovės viešosios įstaigos kaltės, nes ji laiku ir tinkamai nepašalino kliūčių, trukdžiusių laiku pradėti ir tinkamai atlikti darbus.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 14 punkte įtvirtinta, kad statinio statybos valdymas yra toks statinio statybos organizavimo būdas, kai statybą ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo pagrindu. Statytojas (užsakovas) pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punktą yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui), o statinio statybos valdytojas – statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio statybą, organizuojantis statinio statybos ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija (Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 punktas). Statinio statybos valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu ir darbus organizuoja pagal šias statybos techninės veiklos pagrindines sritis: statybos darbai ir statinio statybos techninė priežiūra. Šių sričių darbų mastas ir statytojo (užsakovo) kaip įgaliotojo pavedamos įgaliotiniui – statinio statybos valdytojui teisės bei pareigos nustatomi pavedimo sutartimi (Statybos įstatymo 17 straipsnio 5 dalis).

Sutartinius teisinius santykius su statytoju statybos valdytojas įtvirtina CK nurodyta pavedimo sutartimi. Pagal tokią sutartį statytojas (užsakovas) yra įgaliotojas, o statinio statybos valdytojas – įgaliotinis, atstovaujantis statytojui santykiuose su rangovu ir kitais subjektais bei veikiantis pagal statytojo (užsakovo) išduodamą įgaliojimą. Tačiau jis, veikdamas statytojo interesais ir pagal statytojo įgaliojimą, veikia ne savo, o statytojo vardu. Statytojo pavedimu statinio statybos valdytojas gali sudaryti statybos rangos sutartis su statybos rangovais, tačiau statinio statybos valdytojas netampa nei statytoju, nei statybos rangovu.

Teismų praktikoje taip pat formuojamas aiškinimas, kad jeigu statybos valdytojui pavedamos užsakovo funkcijos, valdytojas gali veikti tik statytojo (įgaliotojo) vardu, nes jis neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant galima būtų savarankiškai įgyvendinti statytojo (užsakovo) teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2009). Atitinkamai statybos valdytojui neatsiranda teisinių pasekmių iš statybos rangos sutarties, jos kyla tikrajam statybos rangos teisinių santykių dalyviui – statybos valdytojo atstovaujamam statytojui. Statybos valdytojas už netinkamą įsipareigojimų vykdymą savo atstovaujamajam (statytojui) atsako kaip atstovas, taip pat dėl sutartinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims nevykdymo neigiamų pasekmių kyla ne jam, o atstovaujamajam (statytojui). Statybos valdytojas kaip statytojo atstovas neturi pareigos sumokėti už priimtus statybos darbus, suteikti statybvietę ir neatlieka kitų statytojo funkcijų, nes negali būti laikomas savarankišku užsakovu, o yra tik tikrojo užsakovo (statytojo) įgaliotinis.