Vekselis

Civilinėje byloje sprendžiama dėl vekselio pateikimo apmokėti ir reikalavimų pareiškimo pagal neapmokėtą vekselį.

Ieškovė atsakovei paskolino pinigų. Pinigai atsakovei buvo reikalingi jos verslo plėtrai. Minėtos paskolos buvo užtikrintos tomis pačiomis dienomis atsakovės ieškovei išrašytais paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais. Vekseliuose nurodytais terminais atsakovė neįvykdė savo prievolės. Atsakovei vis žadant grąžinti pinigus ir prašant nesikreipti dėl priverstinio skolos išieškojimo, pasitikėdama atsakove, ieškovė nerealizavo vekselių pagal jų paskirtį. Atsakovė savo pažado grąžinti skolą taip ir neįvykdė, pradėjo vengti ieškovės, todėl ieškovė dėl skolos išieškojimo kreipėsi į teismą.

Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktika dėl vekselio teisinės prigimties ir iš jos kylančių ypatumų yra gausi ir pakankamai išplėtota, joje nurodoma, kad vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos reikalavimo teisės subjektas, o asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo išduoti šį vertybinį popierių, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima ir kita vekselio savybė – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; kt.).

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis, Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 „Dėl Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka)). Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas).