Vekselis

Byloje sprendžiama dėl sandorių negaliojimo dėl suklydimo ir vekselio teisinės prigimties.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo suklydimą dėl ginčijamų vekselių išrašymo įrodinėjo tuo, kad suklydo dėl atsakovės teisinio statuso, kadangi vekselius išrašė atsakovei, kaip vekselio turėtojai, su kuria ieškovės tiesiogiai nesiejo jokie teisiniai santykiai, ir tai lėmė ieškovei dvigubo įsiskolinimo atsiradimą.

Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi prievolės pagal paprastąjį vekselį turinį sudaro vekselyje nurodyto vekselio davėjo besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą ir iš šios pareigos atsiradusi vekselio turėtojo reikalavimo teisė. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisėje galiojančių reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 19 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog atsižvelgiant į tai, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, o pats vekselis yra abstraktus vienašalis sandoris, galimi atvejai, kad vekselį išrašiusio asmens (vekselio davėjo) veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselio davėjas gali ginčyti vekselio galiojimą remdamasis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtintos mokėjimo prievolės ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės abstraktus pobūdis. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Civilinė byla Nr. e3K-3-107-1075/2020