Viešasis aukcionas

Byloje sprendžiama dėl viešame aukcione laimėtoju paskelbto pirkėjo teisių gynybos būdų, įgijus daiktą su trūkumais.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl savivaldybės turto, parduoto viešo aukciono būdu, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Po aukciono ieškovė, apžiūrėjusi patalpas, nustatė jų trūkumus ir paprašė atsakovę pratęsti terminą pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, kad kartu su atsakovės specialistais būtų surinkti trūkstami dokumentai, įvertintos galimybės parengti projektus ir įteisinti savavališkai atliktus darbus. Atsakovė sutiko pratęsti terminą pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti tik dešimčia dienų, nurodydama, kad ieškovei nesudarius patalpų pirkimo–pardavimo sutarties bus laikoma, jog ji, aukciono laimėtoja, neįvykdė aukciono sąlygų, aukcionas bus laikomas neįvykusiu, o laimėtojai nebus grąžinamas garantinis įnašas. Ieškovė, įvertinusi patalpų trūkumus, nurodė, kad ji negali sudaryti patalpų pirkimo–pardavimo sutarties dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių ir, siekdama sumažinti nuostolius, pareikalavo grąžinti garantinį įnašą. Nepaisant to, atsakovė vėliau nutarė pratęsti terminą pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti ir pradėjo taisyti viešo aukciono būdu parduotų patalpų trūkumus. Ieškovei nesutikus sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties ir kreipusis dėl garantinio įnašo grąžinimo, atsakovė nurodė, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, todėl garantinis įnašas grąžintas nebus.

CK šeštosios knygos dvyliktajame skirsnyje įtvirtintos sutarčių sudarymo aukciono būdu pagrindinės taisyklės, kurios valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių daiktų pirkimui ir pardavimui aukciono būdu taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita (CK 6.419 straipsnio 4 dalis). Teisiniai santykiai, susiklostantys dėl valstybės turto pardavimo aukciono būdu, pasižymi specifika, kurią lemia viešasis interesas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso egzistavimą valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo srityje atskleidžia ir principai, išdėstyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje: visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principai, reiškiantys, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, racionaliai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą ir maksimalią naudą visuomenei; viešosios teisės principas, reiškiantis, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2014).

Pagal CK 6.419 straipsnio 1 dalį daiktų pirkimas ir pardavimas aukciono būdu reiškia, kad daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims per tarpininką – aukciono vedėją, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą. Pagal CK 6.421 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo aukciono būdu sutartis laikoma sudaryta, kai aukciono vedėjas tai paskelbia plaktuko dūžiu arba kitokiu įprastu veiksmu. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu aukcione parduotas nekilnojamasis daiktas, tai per dešimt dienų nuo pardavimo pardavėjas ir pirkėjas turi sudaryti įstatymų reikalaujamos formos sutartį. Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių daiktų pirkimui ir pardavimui aukciono būdu šio skirsnio taisyklės taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita (CK 6.419 straipsnio 4 dalis). Specialiose valstybei ir savivaldybėms priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo viešo aukciono būdu taisyklėse nustatytas ilgesnis – trisdešimties dienų terminas pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti (Aprašo 49 punktas), tačiau pats principas, kad pirkimo–pardavimo aukciono būdu sutartis laikoma sudaryta paskelbus aukciono laimėtoją, atitinka CK 6.421 straipsnį. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.421 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad įstatymo reikalaujamos formos sutarties sudarymas yra jau įvykusio sandorio įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006). Aprašas nenustato pagrindų, kuriais aukciono laimėtojas gali atsisakyti sudaryti objekto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl toks atsisakymas vertintinas kaip vienašalis sutarties nutraukimas.

Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šaliai suteikiama teisė pačiai nutraukti sutartį vienašališkai arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka. Bendrieji sutarčių teisės gynybos pagrindai, reglamentuojantys vienašalį sutarties nutraukimą, įtvirtinti CK 6.217 straipsnyje, o pirkimo–pardavimo sutarties atveju taikytinas ir specialusis vienašalio sutarties nutraukimo pagrindas, įtvirtintas CK 6.334 straipsnyje dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo.

Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą ieškovė turėjo teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, nes parduotas daiktas neatitiko kokybės reikalavimų. Situacija, kada privatizavimą vykdantis subjektas neatskleidžia ketinantiems dalyvauti viešame aukcione potencialiems pirkėjams teisingos informacijos, turinčios esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, nėra reglamentuojama. Tokio pobūdžio ginčuose yra svarbu nustatyti, kokios yra pardavėjo ir pirkėjo teisės ir pareigos, sprendžiant dėl parduodamo daikto kokybės, kai viešo aukciono sąlygose pateikta informacija neatitinka faktinės daikto kokybės.