Žemės sklypo ribos

Civilinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo sodininkų bendrijoje kadastrinius matavimus.

Ieškovė prašė panaikinti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą dėl sklypo, panaikinti žemės sklypo ribų registravimą VĮ Registrų centre; panaikinti parengtą žemės sklypo planą dėl sklypo;  panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo sprendimą; įpareigoti atsakovus, žemės sklypo savininkus, per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvoras nuo kelio, atkuriant pravažiavimą.

Ieškovė nurodė,  gavo oficialų pranešimą apie kelio užtvėrimą: žemės sklypo su statiniais savininkai apie 2014 m. savavališkai užtvėrė K. ir A. gatves ties savo sklypo riba pastatydami tvorą, tokiu būdu pasididindami savo žemės sklypo plotą. Ieškovė ragino atsakovus pašalinti pažeidimus ir atlaisvinti užtvertą kelią, jos valdyba buvo nustačiusi terminą pažeidimams pašalinti. Atsakovų užsakymu buvo parengtas ginčo sklypo paženklinimo aktas, jo pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas ir įregistruotas VĮ Registrų centre.

Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį mėgėjų sodo teritorija – tai savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalis).

Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta, kad privaloma rengti bendrajame plane nurodytų detaliojo planavimo objektų (žemės sklypų ir miškų valdų ar jų grupių; miestų, miestelių teritorijų ar jų dalių; kaimų teritorijų) detaliuosius planus (šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypų ir miško valdų arba jų grupių savininkai, valdytojai ir naudotojai, taip pat savivaldybės (pagal sklypų funkcinę paskirtį) detaliuosius planus privalo rengti tada, kai, be kita ko, numatytas žemės sklypų arba jų grupių formavimas, jų vietos, ploto ar ribų keitimas (Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba. Pagal šio straipsnio 3 dalį teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise.

Bendra sodininkų teritorija Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamasis daiktas neregistruojama, nes ją sudaro privatūs arba naudojami valstybinės žemės sklypai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorija. Bendrijos ribos ir teritorijos plotas yra nustatyti sodo suplanavimo projekte (generaliniame plane ar kitame teritorijų planavimo dokumente), kuriuo privaloma vadovautis rengiant atskirų žemės sklypų kadastrų duomenų bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-706/2016, 32 punktas).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Kadastro nuostatų 19 punkte nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nustatytais būdais. Žemės sklypų formavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas.

Civilinė byla Nr. e3K-3-208-701/2020